Marija Metlickaja Anytos dienoraštis

Žanras. Jumoristinė apysaka. 

Viršelis.  Marija Metlickaja Anytos dienoraštis (Мария Метлицкая Дневник свекрови), leidykla Alma Littera, 2013 m., iš rusų kalbos vertė Danguolė Žalytė, 240 p., elektroninė.

Apie autorę. Marija Metlickaja (Мария Метлицкая), tikroji pavardė Marija Kolesnikova (Мария Колесникова) gimė 1959 m. Maskvoje, mokslo darbuotojų šeimoje.  Įgijo mediko išsilavinimą, tačiau pagal specialybę dirbto nedaug – ištekėjo, pagimdė sūnų.  Kol augino sūnų rašinėjo apsakymus, kaip pati tvirtina, savo malonumui. Sūnui paaugus kilo noras save realizuoti – su medicina buvo baigta, per ilgas laiko tarpas be praktikos, su kitais darbais buvo taip pat ne kažkas. Tiesa, metus dirbo antikvariate, patiko, bet tai netapo jos profesija. Kartą, kaip sako pati rašytoja, savo apsakymą perskaitė vyrui. Jis klausė labai įdėmiai ir kai kuriose vietose net apsiverkė. Tai ir paskatino autorę ieškoti būdų kaip savo kūrybą pateikti plačiajai visuomenei. Pradžiai ji nuvyko į knygų mugę, kur ėjo per knygynų stendus ir siūlė savo apsakymus, kurių viso labo tuo metu buvo tik trys. Pavyko. Jai paskambino viena leidykla ir pasisiūlė išleisti jos apsakymų knygą. Tokia buvo pradžia. Dabar Marija Metlickaja viena populiariausių rašytojų Rusijoje

Apie knygą. Leną Sergejevą nemalonumai ištinka kaip perkūnas iš giedro dangaus – gerai išauklėtas ir paklusnus vienturtis sūnelis vieną dieną staiga ima elgtis keistai: kažkam siuntinėja žinutes, valandų valandas kalba telefonu, o į užduodamus klausimus atsako nei šį, nei tą. Diagnozė aiški: jis įsimylėjo. Negana to, netrukus pareiškia, kad nusprendė vesti... Šį smagų ir išmintingą naujai iškeptos anytos dienoraštį tiesiog būtina perskaityti visoms, kurios ką tik tapo anytomis, toms, kurios jau seniai neša šį jungą, ir toms, kurios su siaubu laukia pasikeitimų savo gyvenime. O galbūt jūs – ta mergina, dėl kurios šeimos pažiba pavirto įsimylėjusiu idiotu? Jei taip, ši knyga ir jums – juk kiekviena anyta kitados buvo marti. O kiekviena marti – dėmesio! – kada nors gali tapti anyta.

Mano nuomonė. Knyga apie nieką. Jei ši knyga būtų buvusi ne elektroninė, kurią patogu skaityti troleibuse pakeliui į darbą ar namus, ko gero, būčiau taip ir neperskaičiusi. Tiesa, labai peikti negaliu, nes rašymo stilius, kalba, vertimas - viskas lyg ir gerai (dėl tos priežasties ir vertinu 2), tačiau skaityti apie nieką jau nuo 50 puslapio pabosta. Pradžioje bandžiau kikenti, bet vėliau ir situacijos pasidarė nebejuokingos, tiesiog atsibodo. Žodžiu, nie-ka-las.

Įvertinimas. 2/5