Jolita Herlyn Mano vyrai ir jų žmonos

Vienas sakinys. ,,Skendau tame balse lyg muselė sirupe. Iš pradžių dar mėginau mosuoti sparneliais, įsiterpti vienu kitu sakiniu, paskui pasidaviau ir ištirpau jo žodžių saldybėje." (82 p.)
Žanras. Saldi erotika.

Viršelis. Jolita Herlyn  Mano vyrai ir jų žmonos, leidykla Alma littera, 2014 m., 264 puslapiai.

Apie autorių. Jolita Herlyn (mergautinė pavardė Kraniauskaitė) gimė 1966 m. Klaipėdoje, studijavo filosofiją Maskvos Lomonosovo universitete, dėstė filosofiją ir logiką Klaipėdos universitete, dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės tarptautinių ryšių skyriuje, porą metų „Balticum“ televizijoje vedė diskusijų laidą „Proto aistros“. Yra parašiusi per du šimtus straipsnių dienraščiui „Klaipėda“, o „Vakarų ekspresas“ spausdino jos interviu ciklą su užsieniečiais, apsilankiusiais ar gyvenančiais Lietuvoje. Nuo 2006 m. Jolita Herlyn persikėlė į Daniją, kur vadovavo banko rinkodaros skyriui. Šiuo metu gyvena Hamburge.

 Jolitos Herlyn tinklapis čia
  Apie knygą. Artėja 2000-ieji. Lūžis įvyksta ir turgaus prekeivės Gintarės gyvenime. Ji nutaria  keisti viską iš esmės: išsiskiria su vyru, meta turgų ir su dukra Kriste persikelia į Klaipėdą. Prasideda naujas jos gyvenimo etapas. Nuo šiol likimas Gintarei nešykšti išbandymų įvairiuose pasaulio kraštuose: nevalgoma silkė vakarienei Švedijoje, kalėjimo kamera vietoj ekskursijos Libane, fiktyvios vedybos su dvigubai vyresniu italu... Vyrai Gintarės kelyje – tarsi gyvenimo loterijos bilietai. Bet ar laimės ji didįjį prizą?

Mano nuomonė. Moters, trokštančios meilės (?) ir komforto vyrų sąskaita, istorija. Paėmusi knygą į rankas, šedevro tikrai nesitikėjau, todėl ir nenusivyliau. Tiesiog buvo įdomu paskaityti tokio pobūdžio knygą (literatūra šio kūrinio nedrįsčiau vadinti). Lengvo turinio, lengvai skaitoma, su pretenzijom į erotinį romaną knygelė. Kai kurios situacijos ir šmaikštūs sakinukai tikrai priverčia smagiai pakrizenti, įdomios kai kurios detalės apie svečias šalis, tačiau iš esmės  nieko gero. Pasiskaitymas vienam vakarui. Nesupratau, ką autorė norėjo pasakyti skaitytojams (tiksliau, skaitytojoms) pateikdama šią istoriją, istoriją apie moterį, palikusią mažametę dukrą motinos globai ir išlėkusią į platų pasaulį laimės, t.y. vyrų, ieškoti.

   Perskaičiau knygą ir žingeidu tapo, kiek gi tokio stiliaus lietuviškų romanų apie nieką prikepta? Suprantu, yra paklausa, bus ir pasiūla. Reiks pasidomėti :)
  Teisybės dėlei, turiu pripažinti, kad tikrai puikių šiuolaikinių rašytojų turime, kurių knygos praturtina, sujaudina ir ilgam išlieka atmintyje. Tai džiugina.

Įvertinimas. labai silpnas 3/5