Tess Gerritsen Mefisto klubas

Vienas sakinys. "Jų laimė buvo tarsi cukraus vatos voratinklis, įtraukiantis jį į jų pasaulį, kuriame buvo vien meilė, šviesa ir juokas."

  ,,Didžiausią pasitenkinimą teikia tas laimėjimas, - sakė ji, - kurio esi priverstas laukti."

 Žanras. Detektyvas.

 Viršelis. Tess Gerritsen  Mefisto klubas (The Mephisto Club), leidykla Jotema, 2014 m. iš anglų kalbos vertė Paulina Kruglinskienė, 367 puslapiai.

 Apie autorių. Tess Gerritsen gimė 1953 m. San Diego mieste, išeivių iš Kinijos šeimoje. Jos tikrasis vardas yra Terry, tačiau mes ją pažįstame literatūriniu slapyvardžiu - Tess Gerritsen. Nuo vaikystės Terry su broliu dažnai buvo vedami žiūrėti siaubo filmų, nes mamai tai buvo didžiausia pramoga.  Čia būsima rašytoja gavo pirmąsias šio žanro pamokas.  Terry nuo mažens svajojo tapti rašytoja, tačiau  jos šeimai rašytojo profesija kėlė abejonių, todėl mergina buvo skatinama rinktis medikės profesiją. 1975 m. Terry Stanfordo universitete baigė antropologijos bakalauro studijas ir išvyko toliau studijuoti mediciną Kalifornijos San Francisko universitete. 1979 m. įgijo medicinos daktaro laipsnį, ištekėjo už Jacob Gerritsen, taip pat gydytojo, ir  persikėlė gyventi į Honolulu (Havajai), kur gimė  du jų sūnūs.

  Motinystės atostogų metu ji parašė trumpą istoriją  fantastikos kūrinio konkursui "On Choosing the Right Crack Seed"  viename iš Honolulu žurnalų. Jos istorija laimėjo pirmąją vietą ir buvo apdovanota  500 $ premija.

  Įkvėpta pripažinimo T. Gerritsen toliau rašė, kūrybą derindama su gydytojos darbu. Pirmieji rašytojos kūriniai – romantiški trileriai, jie niekur nebuvo publikuojami ir, kaip pati rašytoja teigė, buvo „bandymai“. 1987-aisiais jos pirmąjį romaną ,,Call after Midnigh" nupirko Harlequin Intrigue literatūros agentas ir jį išleido. Knyga sulaukė išskirtinio skaitytojų dėmesio. Pagaliau įsitikinusi, kad jos pašaukimas yra literatūra, autorė atsidėjo vien tik kūrybai.

   1996 m. T. Gerritsen išleido savo pirmąjį medicininį trilerį, pavadintą „Donoras“ (Harvest). Jis puikiai debiutavo „New York Times“ bestselerių sąraše. Šį kūrinį įkvėpė į pensiją išėjęs detektyvas. Jis autorei papasakojo apie tai, kaip Maskvos gatvėse  buvo grobiami vaikai  ir kaip organų donorai išsiunčiami į užsienį. Rašytoja laimėjo du gerai žinomus apdovanojimus: Nero Wolfe premiją („Dingusios“) ir Rita premiją („Chirurgas“). 2001 m. T. Gerritsen pradeda rašyti seriją knygų, kurių pagrindinės veikėjos yra detektyvė Jane Rizzoli ir gydytoja Maura Isles.  

   Šiuo metu rašytoja gyvena  Camden, Meinas.

   Trumpai.  Kalėdos atneša į Bostoną ne džiaugsmą, o siaubą. Jų išvakarėse Bostono teismo medicinos ekspertė Mora Ailz ir detektyvė Džeinė Ricoli iškviečiamos į aplūžusį namą, kuriame buvo žiauriai nužudyta moteris. Ant sienos veidrodiniu būdu krauju lotyniškai užrašyta: Aš nusidėjau.

  Antras moters kūnas randamas ant Biken Hilo kalvos, prie pat “Mefisto klubo” vadovo namų. Tai slapta draugija, savo gyvenimą paskyrusi blogiui tyrinėti. Ant durų vėl išbraižyti senoviniai simboliai.

  Su tokiu šiurpinančiu siaubu Bostono policijos departamentui dar neteko susidurti. Ir vienintelis Moros Ailz kelias jį įveikti – kreiptis į žmones, kurie sakosi nusimaną apie patį šėtoną.

   Mano nuomonė. Iki šios knygos man neteko susidurti su Tess Gerritsen kūryba. Esu girdėjusi, kad tai puiki detektyvų rašytoja, išmoninga interpretuotoja, intriguojančių siužetų autorė. Todėl bibliotekoje, naujų knygų lentynoje pamačiusi Tess Gerritsen knygą, čiupau ją.

   Deja, perskaičiau ir supratau, kad man pakliuvo, ko gero, ne pats geriausiai jos kūrinys. Skaitėsi labai greitai, tačiau siužetas - mistinis, demoniškas, apipintas simboliais - nepateikė nieko nauja, nebuvo itin intriguojantis, greičiau atvirkščiai, buvo nesunkiai nuspėjamas. Gal per daug tikėjausi, tad ir nusivyliau. Tačiau nepraradau vilties, tikrai dar skaitysiu šios autorės knygas - noriu sužinoti jos populiarumo priežastis :)

  Įvertinimas. 2/5