Jean-Christophe Grange Purpurinės upės

Vienas sakinys. ,, - Tu nori dirbti su manimi, ar ne? - pertraukė Nymanas. - dabar paaiškinsiu, ką aš apie viską manau. Kai įvykdoma žmogžudystė, kiekvienas ją supantis elementas atsispindi tavyje kaip veidrodyje. Aukos kūnas, žmonės, kurie jį pažinojo, nusikaltimo vieta... Visa tai atspindi tiesą ir atskleidžia tikrąją žmogžudystės priežastį, ar supranti?"

Žanras. Detektyvas.
Viršelis. Jean-Christophe Grange ,,Purpusrinės upės" (Les Rivieres pourpres), leidykla Baltos lankos, 2007 m., iš prancūzų kalbos vertė Nijolė Simona Pukinskaitė, 325 puslapiai.

Apie autorių. „Prancūziškuoju Stivenu Kingu“ kartais tituluojamas mistinių detektyvų autorius Jean’as-Christophe’as Grangé (Žanas Kristofas Granžė, gim. 1961, Paryžiuje), prieš atsidėdamas vien grožinei kūrybai, ilgą laiką dirbo laisvuoju žurnalistu, bendradarbiavo su daugeliu garsių periodinių leidinių, o vėliau šią tiriamosios žurnalistikos patirtį sėkmingai pritaikė plėtodamas atskiras tematines linijas savo romanuose. Visame pasaulyje išgarsėjo jau antruoju savo trileriu Purpurinės upės, kuris pelnė jam kultinio rašytojo šlovę ir buvo išverstas į daugiau nei trisdešimt kalbų. Rašytojas yra vedęs - žmona žurnalistė Virginia Luc. Pora turi tris vaikus: Louis, Mathilde ir Yse.

Siužetas.  Policininkai žinojo, kas yra prievarta ir mirtis. Jie gerai išmanė savo kasdieninį darbą tačiau susidūrė su tuo, ko dar nebuvo matę: išniekinti, nukankinti nuogi kūnai embrionų pozomis, kalnų ir ledo pasaulis. Makabriška mirties žymė – purpurinės upės. Kas jie atlikę šį kruviną darbą: velnio apsėstųjų sekta, o gal pamišusių žudikų gauja? Bylos tirti atvyksta kovose su gangsteriais nusipelnęs komisaras Nymanas. Tačiau mažo universitetinio Gernono miestelio bendruomenė akylai saugo savo paslaptis. Byla nejuda iš vietos. Nužudomi dar keli žmonės. Kitame miestelyje policininkas Abdufas tiria mokyklos apiplėšimo ir kapų išniekinimo bylą. Visi pėdsakai veda į Gernoną. Atvykęs į Gernoną Abdufas prisijungia prie Nymano - akivaizdu, kad abi bylos susijusios ir siekia senus laikus. 

Mano nuomonė. Grange tas detektyvų autorius, kurio knygas pradėti skaityti gana sunku, tačiau įsiskaičius siužetas traukte įtraukia. Ryškūs personažai, intriga palaikoma vaizdą atskleidžiant po detalę, arba, tiksliau, atskleidus detalę pamažu dėliojasi bendras vaizdas, kurį įdomu stebėti (matyti, įsivaizduoti, skaityti???). Romano kompozicija įdomi tuo, kad siužetas, kaip ritinys, vyniojamas iš dviejų galų - du detektyvai, skirtingose vietose, tiria skirtingas bylas, kurios, autoriaus meistriškumo dėka, labai logiškai sugula į vieną bylą. Jau knygos viduryje kilo minčių, kas galėtų būti nusikaltėlis, bet autorius taip susuko siužetą, kad net pasitvirtinus mano nuojautai, atomazga buvo netikėta. Pagrindinių herojų charakteriai sukurti labai įtikinamai; nesuidealizuoti, su žmogiškom ydom ir silpnybė, su retkarčiais prasiveržiančiu herojiškumu ar abejone savo jėgomis. Įdomesnis Karimo Abdufo personažas - gyvesnis, lankstesnis, todėl ir tas knygos dalis, kur jis tiria bylą smagiau, įdomiau skaityti.  Nymanas daugiau sustabarėjęs, daugiau analizuojantis, nei veikiantis, todėl ta knygos dalis, kur Nymanas tiria bylą yra lėtesnė, labiau ištempta.

   Nedaug šiuolaikinių prancūzų detektyvų autorių skaičiau, negaliu lyginti su kitais jo tautiečiais, bet neabejodama galiu paskyti, kad tai vienas įdomesnių dabartinio detektyvo autorių. 

   Įvertinimas.  5/5

   
  Filmas. Purpurinės upės / Les Rivieres pourpres / The Crimson Rivers.
 Režisierius Mathieu Kassovit, pagrindinius vaidmenis atliko Jean Reno ir Vincent Cassel, šalis statytoja Prancūzija, premjera 2000 m.  Filmo siužetas apima beveik visą knygą. Kai kurios vietos sutrumpintos, šiek tiek pakeistos, bet iš esmės filmą galima vertinti kaip tolygų knygai. Tai vienas retesnių atvejų, kai susikurti knygos herojų portretai atitinka filme sukurtų herojų portretus, o puikus pagrindinių aktorių Jean Reno ir Vincent Cassel duetas tikrai uždėjo didelį pliusą  šio filmo sėkmei.

Raukšlėtųjų gudukų, paprastai vadinamų kalpokais, užtepėlė žiemai

   Mėgstu grybauti. Ypač šiltą saulėtą rudens dieną. Vaikštai sau po mišką, švilpauji, daineles dainuoji, o grybai tau patys tiesiog į krepšį lipa. Tikrai, tikrai, šiemet taip ir buvo. Pirmiau - baravykai, kuriuos susidžiovinau, vėliau kalpokai. Kaip klasika tapusiame kūrinyje ,,Grybų karas"  - visą dieną nuo pat ryto grybai krito, krito, krito... 

   Prikrito net du kupini 5 litrų krepšiai tų kalpokėlių (oficialiai jie vadinami raukšlėtaisiais gudukais, bet žmonės juos vadina įvairiai: kalpokai, vokietuvai, gudukai, vištelės, niemčiai - nelygu iš kokio krašto). Nuploviau, sijonėlius nuvilkau. Aišku, kad tokios galybės greit nesuvalgysime - reikia žiemai užtepėlę daryti.   

  Produktus užtepėlei ėmiau ,,iš akies" (galite varijuoti pagal savo skonį):

2 didelės morkos;

3 dideli svogūnai;

1 didelė paprika;

petražolių šluotelė;

druskos, pipirų;

aliejaus;
300 ml pomidorų padažo;

pora šaukštų obuolių (ar baltojo vyno) acto;

šaukštas sojos padažo;

a/š čili padažo (arba čili pipiriukas, arba galite nedėti, jei nemėgstate aštriau).

   Morkas sutarkavau per burokinę tarką ir apkepiau aliejuje. Svogūnus ir papriką labai smulkiai supjausčiau ir taip pat apkepiau. Grybus apviriau sūdytame vandenyje, nuvarvinau. Atšalusius sumaliau mėsmalę. Į maltus grybus sudėjau keptas daržoves, subėriau smulkintas petražoles, padruskinau, papipirinau, supyliau  pomidorų, sojos ir čili padažus bei viską gerai išmaišiau. Gautą grybų masę dar kepiau aliejuje apie 15 minučių (kepant reikia nuolat maišyti, kitaip grybai prisvils). Prieš baigiant kepti supyliau actą. Užtepėlėje jo nesijaučia, tačiau actas naikina bakterijas, o grybai, juk ruošiami ilgesniam laikymui. Dar karštą užtepėlę sudėjau į švarius, iškaitintus stiklainius ir sandariai užsukau dangteliais bei palikau atšalti - vėliau stiklainius apgyvendinau šaldytuve :) Iš 10 litrų grybų ir minėto kiekio daržovių man išėjo 8 puslitriniai stiklainiai užtepėlės. 

   Galiu pasigirti - stiklainiai labai greit dingsta iš šaldytuvo. Skanu pusryčiams užsitepti ant duonytės, o ir netikėtai užėjusius svečius pavaišinti tokiomis gėrybėmis negėda.  Reiks vėl į mišką važiuoti, kol dar ruduo, kol dar grybai auga :)

2014-11-08 PASTEBĖJIMAS:  Be acto ruoštos užtepėlės taip pat puikiai laikosi šaldytuve, tad acto galima ir nepilti :)

Daržovėmis ir fetos sūriu įdaryti cukinijų laiveliai

Cukinijos! Stebiuosi, kaip seniau nesuprasdavau, ką su jomis daryti, kur jas dėti, ir, aplamai, kas jas gali valgyti :) Dabar tai mano viena mėgstamiausių daržovių. Ir pagrįstai, nes tiek daug gardžių patiekalų galima iš jų pagaminti.

Štai, pavyzdžiui, daržovėmis ir fetos sūriu įdaryti cikinijų laiveliai. Šiam vegetariškam patiekalui (beja, jį mielai valgo ir mėsėdžiai :) pagaminti reikės: 

2 nepernokusių vidutinio dydžio cukinijų; 

1 morkos;

1 didelio mėsingo pomidoro;

saldžiosios paprikos;

1 didelio svogūno;

špinatų (šaldytų arba šviežių - puokštelės ar poros kubelių);

100 gr apvirtų šviežių grybų;

100 gr parmezano tipo sūrio (aš naudoju ,,Džiugo" sūrį);

100 gr fetos sūrio;

kelių šakelių petražolių ar kitų žalumynų, kuriuos mėgstate;

2 skiltelės česnako,

druskos, pipirų, aliejaus. 

   Morką supjaustome skrituliukais, susmulkiname svogūną, papriką ir grybus (jei grybų nepjaustėte prieš virdami). Visas daržoves pakepiname šlakelyje aliejaus, pabarstome pipirais, druska. Kol daržovės vėsta, nuplauname cukinijas, nulupame odelę (jegu cukinija jauna, odelė minkšta, tai lupti nereikia), perpjauname išilgai - gauname 4 puseles. Išskobiame sėklas ir šiek tiek minkštimo, kad vėliau galėtumėme jas įdaryti daržovėmis. Taip paruoštus cukinijų laivelius apšlakstome aliejumi, apiberiame druska ir pipirais bei paliekame keletui minučių įsigerti.

  Tuo metu į ataušusias daržoves įpjaustome kvadratėliais sukapotą pomidorą, išspaustą česnaką, susmulkintus špinatus ir peražoles. Paskaniname fetos siūrio gabaliukais bei apiberiame mėgstamais prieskoniais (prieš tai paragavę įdaro - gal neverta dėti prieskonių :).

 

   Cukinijas įdarome paruoštomis daržovėmis. Užberiame ,,Džiugo" ar kito parmezano tipo sūrio. Dedame į aliejumi išteptą skardą ir pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių. Kepame apie 40-50 min., t. y. kol iškeps cukinija ir taps minkštutė ir lengvai perduriama šakute.

   SKANAUJAME :)

Orkaitės saulėje džiovinti pomidorai

   Jau seniai planavau: ateis vasaros pabaiga, sode nunoks pomidorai, prisiskinsiu ir džiovinsiu, džiovinsiu, džiovinsiu... Kaip Italijoje... Vasara baigėsi, saulytė rudeninius patalus kloja, o pomidorai sode taip ir neužderėjo :( Teko eiti į Kalvarijų turgų. Nusipirkau 3 kilogramus raudonų, mėsingų gražuolių. Parsinešiau namo ir ėmiausi įgyvendinti savo itališką svajonę. Pomidorus gerai nuploviau, nusausinau. Perpjoviau į 4 dalis. Išėmiau sėklytes ir sudėliojau ant didelės kepimo skardos, pateptos šlakeliu aliejaus. Užbėriau žiupsnį rupios druskos ir paskaninau džiovontu mairūnu.  Saulytė, deja, neprakypo, tad mano itališką svajonę teko kišti į orkaitę ir džiovinti 70-80 laipsnių temperatūroje kokias 8-10 val. (Mano džiovinimas tęsėsi kelias dienas - ateinu iš darbo, įjungiu orkaitę kelioms valandoms.  Kitą dieną tą pačią procedūrą kartoju. Taip tris vakarus). Nepamirškite, džiovinant orkaitės durelės turi būti šiek tiek praviros, kad oras laisvai cirkuliuotų.  Išdžiūvę pomidorai susitraukia, tampa lankstūs, tokie lyg guminiai ir beprotiškai skanūs - reikia didelių valios pastangų jų neišragauti:) Aš atsilaikiau! Todėl galėjau tęsti orkaitės saulėje džiovintų pomidorų marinavimo procedūrą. Į puodą įpyliau 1/2 stiklinės baltojo vyno acto - tokį turėjau namuose, bet galima ir obuolių. Actą atskiedžiau 1/4 stikline vandens ir pakaitinau iki virimo.  Tuomet sumečiau džiovintus pomidorus ir 2-3 nuluptas česnako skilteles, palaikiau kelias minutes. Išgriebusi kiaurasamčiu ir nuvarvinusi actą pomidorus, česnako skilteles glaudžiai sudėjau į stiklainį. Įmečiau  šakelę čiobrelio ir viską užpyliau alyvuogių aliejumi. 

   Taip paruoštų pomidoriukų stiklainį (uždėjusi dangtelį, bet neužsukusi) įmerkiau į puodą su vandeniu ir pasterizavau kokias 20 min. Tuomet beliko tik sandariai užsukti dangtelį ir apvertus stiklainiuką palikti praaušti. Šiuo metu stiklainiukas ilsisi šaldytuve - laukiu, kol aliejus susigers į pomidorus.  Labai nekantrauju paragauti :)                                              P.S. gal pastebėjote, kad rašau tik apie vieną stiklainiuką. Neatsitiktinai. Iš 3 kg šviežių pomidorų sudžiovinus išėjo tik vienas puslitrinis indelis šio skanėsto:)