Jau seniai planavau: ateis vasaros pabaiga, sode nunoks pomidorai, prisiskinsiu ir džiovinsiu, džiovinsiu, džiovinsiu... Kaip Italijoje... Vasara baigėsi, saulytė rudeninius patalus kloja, o pomidorai sode taip ir neužderėjo :( Teko eiti į Kalvarijų turgų. Nusipirkau 3 kilogramus raudonų, mėsingų gražuolių. Parsinešiau namo ir ėmiausi įgyvendinti savo itališką svajonę. Pomidorus gerai nuploviau, nusausinau. Perpjoviau į 4 dalis. Išėmiau sėklytes ir sudėliojau ant didelės kepimo skardos, pateptos šlakeliu aliejaus. Užbėriau žiupsnį rupios druskos ir paskaninau džiovontu mairūnu. Saulytė, deja, neprakypo, tad mano itališką svajonę teko kišti į orkaitę ir džiovinti 70-80 laipsnių temperatūroje kokias 8-10 val. (Mano džiovinimas tęsėsi kelias dienas - ateinu iš darbo, įjungiu orkaitę kelioms valandoms.
Kitą dieną tą pačią procedūrą kartoju. Taip tris vakarus). Nepamirškite, džiovinant orkaitės durelės turi būti šiek tiek praviros, kad oras laisvai cirkuliuotų. Išdžiūvę pomidorai susitraukia, tampa lankstūs, tokie lyg guminiai ir beprotiškai skanūs - reikia didelių valios pastangų jų neišragauti:) Aš atsilaikiau! Todėl galėjau tęsti orkaitės saulėje džiovintų pomidorų marinavimo procedūrą. Į puodą įpyliau 1/2 stiklinės baltojo vyno acto - tokį turėjau namuose, bet galima ir obuolių. Actą atskiedžiau 1/4 stikline vandens ir pakaitinau iki virimo. Tuomet sumečiau džiovintus pomidorus ir 2-3 nuluptas česnako skilteles, palaikiau kelias minutes. Išgriebusi kiaurasamčiu ir nuvarvinusi actą pomidorus, česnako skilteles glaudžiai sudėjau į stiklainį. Įmečiau šakelę čiobrelio ir viską užpyliau alyvuogių aliejumi.
Taip paruoštų pomidoriukų stiklainį (uždėjusi dangtelį, bet neužsukusi) įmerkiau į puodą su vandeniu ir pasterizavau kokias 20 min. Tuomet beliko tik sandariai užsukti dangtelį ir apvertus stiklainiuką palikti praaušti. Šiuo metu stiklainiukas ilsisi šaldytuve - laukiu, kol aliejus susigers į pomidorus. Labai nekantrauju paragauti :)
P.S. gal pastebėjote, kad rašau tik apie vieną stiklainiuką. Neatsitiktinai. Iš 3 kg šviežių pomidorų sudžiovinus išėjo tik vienas puslitrinis indelis šio skanėsto:)
Jau seniai planavau: ateis vasaros pabaiga, sode nunoks pomidorai, prisiskinsiu ir džiovinsiu, džiovinsiu, džiovinsiu... Kaip Italijoje... Vasara baigėsi, saulytė rudeninius patalus kloja, o pomidorai sode taip ir neužderėjo :( Teko eiti į Kalvarijų turgų. Nusipirkau 3 kilogramus raudonų, mėsingų gražuolių. Parsinešiau namo ir ėmiausi įgyvendinti savo itališką svajonę. Pomidorus gerai nuploviau, nusausinau. Perpjoviau į 4 dalis. Išėmiau sėklytes ir sudėliojau ant didelės kepimo skardos, pateptos šlakeliu aliejaus. Užbėriau žiupsnį rupios druskos ir paskaninau džiovontu mairūnu. Saulytė, deja, neprakypo, tad mano itališką svajonę teko kišti į orkaitę ir džiovinti 70-80 laipsnių temperatūroje kokias 8-10 val. (Mano džiovinimas tęsėsi kelias dienas - ateinu iš darbo, įjungiu orkaitę kelioms valandoms. 
Kitą dieną tą pačią procedūrą kartoju. Taip tris vakarus). Nepamirškite, džiovinant orkaitės durelės turi būti šiek tiek praviros, kad oras laisvai cirkuliuotų. Išdžiūvę pomidorai susitraukia, tampa lankstūs, tokie lyg guminiai ir beprotiškai skanūs - reikia didelių valios pastangų jų neišragauti:) Aš atsilaikiau! Todėl galėjau tęsti orkaitės saulėje džiovintų pomidorų marinavimo procedūrą. Į puodą įpyliau 1/2 stiklinės baltojo vyno acto - tokį turėjau namuose, bet galima ir obuolių. Actą atskiedžiau 1/4 stikline vandens ir pakaitinau iki virimo. Tuomet sumečiau džiovintus pomidorus ir 2-3 nuluptas česnako skilteles, palaikiau kelias minutes. Išgriebusi kiaurasamčiu ir nuvarvinusi actą pomidorus, česnako skilteles glaudžiai sudėjau į stiklainį. Įmečiau šakelę čiobrelio ir viską užpyliau alyvuogių aliejumi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą