Man dažnai taip būdavo: ups, ir vėl per daug ryžių išviriau :) Ir kur juos dėti, juk neišmesi gero daikto? Kaip sakoma, atsiradus problemai, ateina ir jos sprendimas. Šiuokart sprendimas vadinasi ryžių kotletai. Dabar jau ne tik džiaugiuosi per daug ryžių išvirusi, bet retkarčiais specialiai išsiverdu šių kruopų, kad galėčiau palepinti savo mylimukus labai gardžiais ryžių kotletais.
Norint išsikepti šiuos kotletukus reiks:
250-300 g nevirtų ryžių, 200 g fermentinio sūrio, 1 kiaušinio, pipirų, druskos, džiuvėsėlių ir aliejaus.
Gaminame:
Ryžius išverdame pasūdytame vandenyje. Geriausia iš vakaro - nereiks laukti, kol jie atšals. O atšaldyti būtina! Tikslaus virtų ryžių kiekio negaliu nurodyti, nes mano pagalbininkai ,,netyčia" jų išvirė pilną puodą, kurio 1/3 panaudojau kitam patiekalui, na o iš likusių 2/3 (maždaug 2 litrų puodas) iškepiau kotletus.
Taigi, į atšalusius ryžius suberiame stambiai sutarkuotą sūrį, įmušame kiaušinį, įberiame pipirų, druskos, kaip sako patyrę šeimininkės ,,ant peilio galo" (galima įdėti smulkiai sukapotų petražolių ar kitų jūsų mėgiamų žalėsių). Viską kruopščiai išmaišome. Formuojame plokščius kotletus, kuriuos negailėdamos apvoliojame džiuvėsėliuose ir apkepame ant įkaitusio aliejaus iš abiejų pusių.
Padažas:
200 g pievagrybių, 1 didelis svogūnas, aliejaus, 1-2 šaukštai miltų, 1,5 stiklinės pieno, 1/2 arbatinio šaukštelio muskato riešuto, druskos pagal skonį.
Svogūną susmulkiname ir pakepiname aliejuje. Pievagrybius nuplauname, nulupame, supjaustome ir kepiname kartu su jau apskrudusiais svogūnais. Baigus kepti įpilame pieną įberiame muskatą bei druską. Tada atsargiai maišydami beriame miltus kol pasieksite norimą padažo tirštumą (jei per tiršta - galima dar įpilti pieno arba vandens). Paragaujame. Kažko trūksta - beriame priekonių ir dar sekundę pakaitiname. Gardu?
Ryžių kotletus dedame į lėkštę ir apipilame karštu padažu.
Skanaus :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą