Vienas sakinys. ,,Maži miesteliai tuo ir unikalūs, kad žmonių gyvenimai juose nuolat susipina. Kas nors tampa tavo egzistencijos dalimi, paskui išnyksta, vėliau vėl atsiranda."
Viršelis. Stephen Dobyns ,,Mirusių mergaičių šventykla" (The Church of dead girls), leidykla ,,Alma littera", 2003 m., iš anglų kalbos vertė Kęstutis Šidiškis, 512 psl. Autorius. Stefanas Dobynsas (Stephen Dobyns) gimė Orandže, Niu Džersyje, 1941 metais. Baigė Wayne State universitetą. Dirbo mokytoju koledžuose ir universitetuose (Iowos ir Bostono). S. Dobynsas parašė kelis poezijos ir šešioliką novelių rinkinių. Jo novelės išverstos į daugiau nei dešimt pasaulio kalbų. Tarp daugelio rašytojo apdovanojimų yra tokie kaip National Endowment ir Guggenheim Foundation. Šiuo metu rašytojas gyvena Bostone su žmona ir trim vaikais.
Trumpai oficialiai. Romano veiksmas vyksta Orilijaus miestelyje netoli Niujorko, be galo panašiame į Tvin Pyksą. Čia žmonės, atrodo, taip gerai pažįsta vienas kitą, kad net „nusidėti“ neįmanoma – gauni važiuoti į kokį kitą miestuką. Tad juo baisiau, kai čia įvyksta žmogžudystė – žiauriai nužudoma didžiausia vyrų viliotoja, o nusikaltėlio policija neranda. O vėliau ima dingti mergaitės.
Miestelyje prasideda tikras košmaras – įtarinėjami visi, geriausieji taip pat kaip blogiausieji. Kas tas nusikaltėlis? Ar jis vienas iš mūsų? Policininkas? Kaimynas? Ar jis baisisi savo darbais ir eina iš proto, o gal pučiasi ir mėgaujasi valdžia? Net tyla gatvėse jau panaši į baimę, o žmonės nedrįsta pažvelgti vienas kitam į akis...
O rašytojas drąsiai žvelgia į žmogaus sąmonės gelmes ir kokių baisių troškimų ten randa. Ir mes pašiurpstame, suvokę, ką gali slėpti žmogaus balti marškiniai, peteliškė ir civilizuota išorė. Žodžiu, knyga iš tų, nuo kurios negali atsitraukti, kol neperskaitai paskutinės eilutės.
Mano nuomonė. Istorija pasakojama vieno Orilijaus miestelio mokyklos mokytojo lūpomis: ,,Tą rytą aš stebėjau įvykius kaip naivus neišmanėlis. Dar nebuvo dingusi nė viena mergaitė. Miestas nebuvo susiskaldęs į skirtingų nuomonių stovyklas, ir meras galėjo kalbėti apie bendruomenės jausmą. Dabar tą patį įvykį matau pro kitų įvykių prizmę ir regiu silpnumą ten, kur įžvelgdavau tvirtybę, laikinumą ten, kur anksčiau matydavau pastovumą." Pradžioje knygos puslapiai verčiasi gana lėtai - daug veikėjų, kiekvieną jų pažįsta pasakotojas ir supažindina su skaitytoju. Atrodo, kad miestelio gyventojai yra garbūs piliečiai, šeimos vyrai ir moterys, auginantys vaikus, maloniai bendraujantys su kaimynais, o visos negerovės vyksta kažkur kitur, už miestelio ribų. Kol vieną dieną randama nužudyta didžiausia miestelio vyrų gundytoja Dženis Maknyl. Deja, nusikaltėlio policija neranda, tačiau laikas eina, aistros miestelyje aprimsta, tik ramybę drumsčia istorijos mokytojas Čihanis ir jo įkurtas ,,Tiesos ieškotojų" būrelis, propaguojantis marksistines idėjas. Tačiau ramybė tvyro neilgai - dingsta miestelio gydytojo paauglė dukra Šeron Maloj. Pirmiausia įtarimai krinta ant maištaujančių ,,Tiesos ieškotojų".
Nors pasakojimo intonacija lieka ta pati, bet įvykiai pasipila vienas po kito. Pamažu didėja įtampa. Veikėjų charakteriai kinta, atsiskleidžia slepiamos paslaptys ir aistros. ,,Kaip slystame tik kitų žmonių protų paviršiumi, taip tik paviršutiniškai matome ir kitų žmonių elgesį. Matome mandagiąją pusę, viešąją pusę, bet galime tik spėlioti, kas glūdi giliau." - mąsto pasakotojas. Jis ir pats nėra tikras, ar atsilaikytų prieš pagundas susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Miestelyje pamažu kaupiasi įtarimų, baimės ir nežinomybės debesys. Kaimynai nebepasitiki kaimynais, draugai nuleidžia akis, kad tik nereikėtų šnekėtis, nes kiekvienas žvilgsnis, pasakytas žodis ar sutiktas žmogus kelia asociacijas su dingusia mergaite. Atmosfera įkaista dar labiau, kai dingsta antra mergaitė - miestelėnai supranta, kad pagrobėjas, o gal ir žudikas, gyvena tarp jų, apsimeta geru piliečiu ir padeda, o gal ir vadovauja, dingusių mergaičių paieškoms. Tačiau tai dar ne visos bėdos, užgriuvusios Orilijaus miestelio bendruomenę... Dabar jau knygos puslapiai verčiasi tarsi patys savaime. Paskutiniuosius 200 puslapių perskaičiau per šeštadienį, nes labai jau magėjo išsiaiškinti kas ir kodėl sudrumstė ramų Orilijaus miestelio gyvenimą. Knygą tikrai galima lyginti su kultiniu David Lynch filmu ,,Twin Peaks". Ir muzika, kuri skambėjo filme, skaitant šią knygą nuolat sukosi galvoje.
Pabaigai - knygoje tikrai nėra daug tiesioginės kalbos, visas pasakojimas eina aprašomuoju stiliumi, jei toks siužeto dėstymo stilius nepriimtinas - skaityti bus sunku. Knygą priskirčiau prie trilerio žanro.
Įvertinimas. 4/5
Miestelyje prasideda tikras košmaras – įtarinėjami visi, geriausieji taip pat kaip blogiausieji. Kas tas nusikaltėlis? Ar jis vienas iš mūsų? Policininkas? Kaimynas? Ar jis baisisi savo darbais ir eina iš proto, o gal pučiasi ir mėgaujasi valdžia? Net tyla gatvėse jau panaši į baimę, o žmonės nedrįsta pažvelgti vienas kitam į akis...
O rašytojas drąsiai žvelgia į žmogaus sąmonės gelmes ir kokių baisių troškimų ten randa. Ir mes pašiurpstame, suvokę, ką gali slėpti žmogaus balti marškiniai, peteliškė ir civilizuota išorė. Žodžiu, knyga iš tų, nuo kurios negali atsitraukti, kol neperskaitai paskutinės eilutės.
Mano nuomonė. Istorija pasakojama vieno Orilijaus miestelio mokyklos mokytojo lūpomis: ,,Tą rytą aš stebėjau įvykius kaip naivus neišmanėlis. Dar nebuvo dingusi nė viena mergaitė. Miestas nebuvo susiskaldęs į skirtingų nuomonių stovyklas, ir meras galėjo kalbėti apie bendruomenės jausmą. Dabar tą patį įvykį matau pro kitų įvykių prizmę ir regiu silpnumą ten, kur įžvelgdavau tvirtybę, laikinumą ten, kur anksčiau matydavau pastovumą." Pradžioje knygos puslapiai verčiasi gana lėtai - daug veikėjų, kiekvieną jų pažįsta pasakotojas ir supažindina su skaitytoju. Atrodo, kad miestelio gyventojai yra garbūs piliečiai, šeimos vyrai ir moterys, auginantys vaikus, maloniai bendraujantys su kaimynais, o visos negerovės vyksta kažkur kitur, už miestelio ribų. Kol vieną dieną randama nužudyta didžiausia miestelio vyrų gundytoja Dženis Maknyl. Deja, nusikaltėlio policija neranda, tačiau laikas eina, aistros miestelyje aprimsta, tik ramybę drumsčia istorijos mokytojas Čihanis ir jo įkurtas ,,Tiesos ieškotojų" būrelis, propaguojantis marksistines idėjas. Tačiau ramybė tvyro neilgai - dingsta miestelio gydytojo paauglė dukra Šeron Maloj. Pirmiausia įtarimai krinta ant maištaujančių ,,Tiesos ieškotojų".
Nors pasakojimo intonacija lieka ta pati, bet įvykiai pasipila vienas po kito. Pamažu didėja įtampa. Veikėjų charakteriai kinta, atsiskleidžia slepiamos paslaptys ir aistros. ,,Kaip slystame tik kitų žmonių protų paviršiumi, taip tik paviršutiniškai matome ir kitų žmonių elgesį. Matome mandagiąją pusę, viešąją pusę, bet galime tik spėlioti, kas glūdi giliau." - mąsto pasakotojas. Jis ir pats nėra tikras, ar atsilaikytų prieš pagundas susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Miestelyje pamažu kaupiasi įtarimų, baimės ir nežinomybės debesys. Kaimynai nebepasitiki kaimynais, draugai nuleidžia akis, kad tik nereikėtų šnekėtis, nes kiekvienas žvilgsnis, pasakytas žodis ar sutiktas žmogus kelia asociacijas su dingusia mergaite. Atmosfera įkaista dar labiau, kai dingsta antra mergaitė - miestelėnai supranta, kad pagrobėjas, o gal ir žudikas, gyvena tarp jų, apsimeta geru piliečiu ir padeda, o gal ir vadovauja, dingusių mergaičių paieškoms. Tačiau tai dar ne visos bėdos, užgriuvusios Orilijaus miestelio bendruomenę... Dabar jau knygos puslapiai verčiasi tarsi patys savaime. Paskutiniuosius 200 puslapių perskaičiau per šeštadienį, nes labai jau magėjo išsiaiškinti kas ir kodėl sudrumstė ramų Orilijaus miestelio gyvenimą. Knygą tikrai galima lyginti su kultiniu David Lynch filmu ,,Twin Peaks". Ir muzika, kuri skambėjo filme, skaitant šią knygą nuolat sukosi galvoje.
Pabaigai - knygoje tikrai nėra daug tiesioginės kalbos, visas pasakojimas eina aprašomuoju stiliumi, jei toks siužeto dėstymo stilius nepriimtinas - skaityti bus sunku. Knygą priskirčiau prie trilerio žanro.
Įvertinimas. 4/5
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą