Skrustai (Žagarėliai)

   Siūlau pasigaminti visų puikiai žinomą bet, manau, nepelnytai užmirštą saldumyną - žagarėlius. Tai  mano vaikystės skanėstas, kurį labai mėgsta ir mano dukra. Deja, retai mes juos verdame (o gal kepame?), todėl sugalvojome mes su Gabriele pasilepinti ir prisiminti skrustus bei užfiksuoti darbo procesą, kad su jumis galėtumėm pasidalinti. Taip taip - SKRUSTUS. Gal kam ir juokinga, bet mano močiutė juos vadino skrustais. Girdėjau, kad reikia vadinti krustais, bet... man patinka skrustai. Geltoni, su mažais traškiais burbuliukais, gausiai apibarstyti cukrumi ir smagiai traškantys kandant bei tirpstantys burnoje, tikri SKRUSTAI, kitaip ir nepasakysi :) Tai va, susiradome  patį pagrindinį skrustų gamybos įrankį - kočėlą, o kad nesupainiotume proceso eigos, atsivertėme seną, pageltusią  receptų knygą - 1956 m. ,,Valgių gaminimas"-  ir ėmėmės darbo.                                                                                                                                              

Tešlai reikia: 

30 g. cukraus (geriau cukraus pudros),

1 stiklinė grietinės,
400 g. miltų,

3 kiaušinių tryniai,
20 g. stipraus alkoholio (degtinės ar brendžio).

Aliejaus kepimui ir cukraus pudros pabarstymui.

Gaminame:

Visus produktus suminkėme ir negailestingai mušėme kočėlu (žiūrėti nuotrauką), kartas nuo karto tešlą perlenkdamos. Mušėme, kol tešloje atsiranda smagios  pūslelės. Išmuštą tešlą pusvalandžiui įdėjome į šaldytuvą.

  Atšaldytą tešlą iškočiojome plonais lakštais ir supjaustėme apie 3 cm. pločio ir 10 cm. ilgio juostelėmis. Kiekvienos juostelės vidurį įpjovėme ir perkišę vieną juostelės galą per įpjovą gavome tobulus kaspinėlius :)  

Verdame:

  Aukštame puode užvirinome aliejų. Sakoma, kad riebalams užvirus reikia puodą nukelti nuo ugnies ir įpilti šaukštą degtinės, tuomet žagarėliai neprisigers taukų. Pabandėme, nepasisekė. Kai tik įpylėme alkoholio, tai aliejus taip pradėjo taškytis, kad vos spėjome nuo puodo atšokti. Laimei, nenukentėjome. Nusprendėme - tokie eksperimentai ne mums, geriau jau mūsų skrustai bus riebesni, bet mes liksime sveikos :) Tai va,  puodą su aliejumi grąžinome ant ugnies ir į verdančius riebalus sumetėme kelis skrustus. Jie taukuose smagiai čirškė,  kol gražiai parudavo. Tuomet juos apvertėme ir laukėme kada apskrus kitas šonelis. Ištrauktus iš puodo skrustus suklojome ant popierinės servetėlės, kad nusivarvėtų riebalai, ir dar šiltus apibarstėme cukraus pudra.  Taip išvirėme visus žagarėlius.

 Kadangi tą dieną planavome eiti į svečius, tai  žagarėlius įvyniojome į permatomą popierių, surišome juostele ir pasigaminome puikią, niekuo neįpareigojančią dovanėlę.