Viršelis. Inga Liutkevičienė ,,Deja Vu. Vilnius 1974-1990", Vaga, 2012, žanras - žurnalistinė publicistika,,Kodėl praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio Vilnius atrodo gražesnis negu dabar? Atsakymas paprastas - todėl, kad ten gyvena mūsų jaunystė."
Autorius. Lietuvos žurnalistė, dirbusi ne viename Lietuvos dienraštyje, nuo 2010 m. - nepriklausoma žurnalistė. Ji yra knygų Galina Dauguvietytė ,,Perpetum mobile" bei ,,Post scriptum" ir dar daugelio kitų sudarytoja.
Trumpai. Paėmusi šią Ingos Liutkevičienės knygą pirmiausia peržvelgiau nuotraukas. Štai namas, kuriame gyvenau vaikystėje, štai gatvė, kuria ėjau į mokyklą, Jaunimo sodas, kurame žaidžiau su draugais... Tai buvo taip seniai, kažkuriame laike ,,ir atrodo, kad mergina, stovėjusi eilėje prie tamsiai pilko, šiurkštaus tualetinio popieriaus ar šokoladu glaistytų lietuviškų sūrelių, buvau ne aš, o kokio nors filmo herojė. Apima tarsi atvirkštinio deja vu jausmas - nors ten buvai, bet lyg ir nebuvai..."
Taigi, ši knyga apie mano jaunystės Vilnių, kurio jau nebėra, bet kuris mano prisiminimų kertelėse išliks visada gyvas. Manau, kad įdomiausia ją skaityti vidutinio amžiaus vilniečiams, nes, perskaičius sakinį, taip ir norisi sušukti: taip, taip, atsimenu, taip ir buvo ...
Knygos autorė apie tuometinį Vilnių kalbasi su buvusiu Vilniaus vykdomojo komiteto pirmininku (dabar jį galėtiume vadinti Vilniaus meru) Algirdu Vileikiu. Knygoje susipina herojaus prisiminimai, pastebėjimai, įspūdžiai bei autorės lyriniai intarpai. Knyga parašyta lengvu stiliumi, daugelis to meto įvykių apgaubti šviesia ironija ar perteikti su švelniu humoru, nėra jokios politikos, jokių pasvarstymų už ar prieš. Yra tik kažkur matyto miesto paveikslas juodai baltose fotografijose....
Įvertinimas. 5/5
Įvertinimas. 5/5
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą