Ingar Johnsrud Kryžius

 

Viršelis. Ingar Johnsrud Kryžius (Korset), leidykla Alma littera, Vilnius, 2019 m., iš norvegų kalbos vertė Saulė Ilgiūtė, 512 p.

  Apie autorių.  Ingar'as Johnsrud'as gimė 1974 m. Osle. Yra žinomas Norvegijos žurnalistas, o 2015 m. pasirodęs įtempto siužeto detektyvas „Vienos brolija“ pavertė jį ir literatūros pasaulio sensacija. Toliau sekė ,,Kalipsė" ir trečioji trilogijos apie Fredriko Beierio ir Kafos Ikbal duetą ,,Kryžius"

Apie knygą. Paslapčių vis daugėja. Vienoje Oslo automobilių plovykloje randamas vieno vyriausybės pareigūnų kūnas. Vyrui peršauta kirkšnis ir jis paliktas lėtai ir skausmingai mirti. Jo gyvenimo paslaptis tyrusi televizijos reporterė dingsta praėjus vos kelioms dienoms po jo mirties. Tačiau ją domino ne tik mirusiojo gyvenimas. Ji rinko informaciją ir apie Fredriko Beierio tėvą.

   Ši mįslinga byla vis labiau ir labiau smelkiasi į Fredriko asmeninį gyvenimą bei jo praeitį, tad pareigūnui darosi neramu. Kuo jis iš tiesų gali pasitikėti? Keistai elgiasi net jo partnerė Kafa Ikbal – atrodo, lyg ji kažką slėptų. O nežinomas asmuo policininkų pokalbių klausosi per blakę.

  Fredriko pasaulis byra – griūna visi įsitikinimai ir tiesos, kurias jis manė žinąs. Uždanga krenta ir akinančios šviesos apšviesti ima ryškėti tamsios paslapties kontūrai.

  Mano nuomonė.  Trečioji autoriaus knyga vėl atsiremia į biologinio ginklo panaudojimo galimybę bei iškelia valdančiųjų dalyvavimą pavojinguose manipuliaciniuose žaidimuose vardan valdžios, vardan savo gerovės. Ši knyga tampriai susijusi su trilogijos pirma dalimi ,,Vienos brolija", galima sakyti – jos tęsinys. Tad, jei skaitėte pirmąją dalį, būtina perskaityti ir ,,Kryžius", tikrai turėsite gerą laiką su knyga. Man asmeniškai ji labai patiko. Autorius  savo kūryba atstovauja ,,kietąjį" skandinavišką detektyvą ir dažnai yra lyginamas su J. Nesbo. Tikrai, turi abu bendrų bruožų, bent jau tai, kad  abu nuolat žvalgosi į nacių ar SSSR laikus, siužetą susieja su tuo metu vykusiais įvykiais, o tai jų knygoms suteikia tikroviškumo. Skaitytojas suintriguojams, įtraukiamas į ,,besitęsiančios" istorijos labirintus. Suprantama, romano siužetas yra tik autoriaus fantazija, tačiau perteikti įvykiai tikrai turi realų istorinį pagrindą, gal ne tokiame kontekste, tačiau turi.  O realios istorijos tikimybė suteikia knygai autentiškumo. Taip ir žygiuoja skaitytojas nuo puslapio prie puslapio iki pat atomazgos. Tokia knyga yra ir ,,Kryžius". Tačiau paskutiniais puslapiais istorija nesibaigia, paliekama intriga: o kas toliau?

   Įvertinimas. 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti). 

Šakšuka pagardinta fetos sūriu

   Shakshouka / Šakšuka – patiekalas, kuris kildinamas iš Šiaurės Afrikos, tačiau labiausiai išpopuliarėjęs Izraelyje.  Šakšukos pagrindiniai ingredientai – pomidorai, čili pipirai, česnakai/svogūnai, kiaušiniai ir kuminas. Dažnai naudojamos saldžiosios paprikos ar fetos sūris, ypač Izraelio virtuvėje.  Sakysite, na kas čia sudėtinga – kiaušinienė su daržovėmis. Patikėkite, ne taip paprasta skanią šakšuką pagaminti, kaip atrodo,  o ir laiko reikia gerokai daugiau nei omletą iškepti. Tai tingaus savaitgalio pusryčių patiekalas.

Reikia (3 porcijos):
5 pomidorų;
5-6 kiaušinių
1 svogūno;
3 skiltelių česnako;
1 saldžiosios paprikos;
150 g fetos sūrio;
1 a. š. aitriosios paprikos;
kelių lapelių baziliko (aš neturėjau, tad naudojau 1 a. š. džiovinto baziliko);
1 a. š. malto kumino;
druskos, pipirų, aliejaus kepimui.
 

Gaminame:

  Nulupame pomidorų odelę (prieš tai juos apipilame verdančiu vandeniu – geriau lupasi). Supjaustome skiltelėmis pomidorus, susmulkiname papriką, svogūną ir  česnaką. Įkaitintame aliejuje pakepiname svogūną, česnaką ir saldžiąją papriką. Baigiant kepti sumetame pomidorus, paskaniname kuminu, aitriąja paprika, druska ir pipirais. Kepame kol  gerokai nugaruoja skystis, o pomidorai tampa minkšti. Baigiant kepti sudedame stambiais gabalais sutrupintą fetos sūrį. Tuomet daržovėse padarome duobutes ir į jas įmušame po kiaušinį. Uždengiame keptuvę dangčiu. Kepame, kol kiaušiniai iškeps iki norimos konsistencijos. Nukėlę nuo ugnies, šakšuką papuošiame keliais baziliko lapeliais ir skanaujame.

Trinta kale kopūstų sriuba

   Ruduo ne tik grybų, bet ir kopūstų metas. Parduotuvėje tik už 1 Eur nusipirkau pusę kilogramo kale kopūstų. Kopūstų, vadinamų ,,vegetarų jautiena“, „žalumynų karaliumi“ bei „maistinių medžiagų bomba“. Šiuose kopūstuose gausu geležies, vitamino K, antioksidantų, vitamino A, vitamino C, jie pasižymi dideliu kalcio kiekiu, puikus detoksikuojantis produktas. Žodžiu, jiems skiriamos didžiausios liaupsės, kurios įkvepia gaminti, ragauti ir semtis energijos artėjančiai žiemai. Šiandien viriau sriubą, kurios receptą radau ,,Savaitės" žurnale.

Reikia:

300 g kale kopūstų;

1 a. š. juodgrūdės sėklų;

2 morkos;

400 g šaldytų (arba žalių) žirnelių;

1 svogūnas,

2-3 skiltelės česnako;

1 v. š. tarkuoto imbiero;

1 a. š. cukraus;

druskos, pipirų, aliejaus;

1,2 l vandens;

laimas.

  Kopūstus nuplauname ir supjaustome arba suplėšome, pašalindami lapkočius ir kietas gyslas. Sudedame į dubenį, apiberiame druska ir maigome rankomis, kol lapeliai suminkštėja. Kol kas paliekame juos stovėti.

  Sutarkuojame imbierą, stambia tarka sutarkuojame morkas, supjaustome svogūną ir česnako skilteles.

   Į keptuvę įpilame šiek tiek aliejaus ir pakepiname juodgrūdės sėklas, suberiame svogūnus, česnaką, morkas – pakepiname kokias 5 min.

   Į puodą supilame vandenį ir užverdame. Suberiame žirnelius bei keptas daržoves. Pagal skonį pagardiname druska, pipirais, suberiame cukrų ir verdame apie 10 min. Tada sudedame kale kopūstus (nepamirškite, jie šiek tek pasiūdyti) ir verdame dar kokias 7 min. Nukeliame nuo ugnies, paliekame šiek tiek atvėsti ir tada sutriname elektrine trintuve.

   Dabar jau pilame į lėkštes (sriuba turi būti karšta!), išspaudžiame kelis lašus laimo sulčių (jei mėgstate, galite pagardinti šaukštu takuoto parmezano) ir ragaujame, užsikąsdami šiltu skrebučiu.

   Skanaus!