Kiaulienos sprandinės kepsnys, įdarytas slyvomis

   

   Norite kokio nors paprasto, natūralaus, be jokių įmantrybių ir lengvai pagaminamo patiekalo - išsikepkite sprandinės kepsnį. Paprasčiau ir skaniau nebūna.
    Imame 1 kg sprandinės, nuplauname, nudžioviname. Padaliname į du gabalus (greičiau iškepa) ir juos įtriname druskos bei prieskonių kiaulienai mišiniu. Galų gale mėsytę aptepame garstyčiomis bei suvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame mažiausiai parai marinuotis.
    Prieš kepdami, kepsnį įdarome džiovintomis slyvomis: įpjauname mėsoje kišenę ir įdedame slyvą. Taip abu kepsnius prismaigstome slyvų (150-200 g), įvyniojame į foliją - kiekvieną gabalą atskirai - ir pašauname į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepame apie 30 min., tada nuimame foliją ir kepame dar pusvalandį. Paragaujame ir, jei reikia, kepame dar, o jei kepsnys iškepė - pjaustome ir valgome karštą su daržovėmis ar bulvėmis. Jei kepsnio nesuvalgėte, puiku, galėsite pasidaryti skaniausią sumuštinį iš šalto kepsnio rytdienos pietums.

Kukurūzų dribsnių florentinai

      Sugalvojau greitai išsikepti seniai beskanautų netikrų florentinų, kurių receptą kažkada buvau radusi Beatos tinklalapyje. Kaip nustebau, jog tiek kartų kepti ir ragauti tinginio florentinai neegzistuoja mano blog'e! Kažkoks apsileidimas. Tuoj pat ištaisau šią nevykusią klaidą.

    Reikia 250 g kukurūzų dribsnių (taip vadinamų sausais pusryčiais arba cornflakes) ir skardinės kondensuoto (sutirštinto) pieno su cukrumi. Saujos aguonų ar sezamo sėklų - nebūtina.

    Gaminame. Kukurūzus suberiame į didelį dubenį, apipilame kondensuotu pienu ir gerai išmaišome, jei norime pagražinti kepinį - įberiame saują aguonų ar sezamo sėklų. Bet, kaip minėjau, tikrai nebūtina.

   Kepimo skardą išklojame kepimo popieriumi, ant kurio dedame po šaukštą dribsnių. Juos paspaudžiame, kad taptų panašūs į mažus blynelius. Kepame apie 10 min iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Kai florentinai gražiai paruduoja (nesudeginkite!) ištraukiame skardą. Florentinus paliekame atvėsti ant kepimo popieriaus ir tik tuomet atsargiai nuimame.
   Iš nurodyto kiekio galima iškepti apie 50 florentinų. Labai labai skanus, o svarbiausia,  nereikalaujantis nei laiko, nei ypatingų pastangų, nei išskirtinių produktų kepinys.

Khaled Hosseini Ir aidėjo kalnai

Viršelis Khaled Hosseini Ir aidėjo kalnai (And the Mountains Echoed), leidykla Jotema, 2013 m., iš anglų kalbos vertė  Jonas Čeponis, 400 psl.
   Khaled Hosseini gimė Kabule, Afganistane, 1965 m. Jo tėvas buvo Afganistano užsienio reikalų ministerijos diplomatas, motina - persų kalbos ir istorijos mokytoja. 1976 m. Khaled tėvą išsiuntė diplomatiniam darbui į Paryžių. Drauge išvyko visa šeima. 1980 m. jie buvo pasiruošę grįžti į Kabulą, tačiau Afganistane įvyko perversmas  ir prasidėjo sovietų armijos invazija. Hosseini šeimai buvo suteiktas politinis prieglobstis JAV. Jie apsigyveno San Chosė, Kalifornijoje. 1984 m. Khaled Hosseini baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į Santa Clara universitetą, kur 1988 m. įgijo biologijos bakalauro laipsnį, o 1993 m. Kalifornijos universitete įgijo medicinos magistro laipsnį. Vėliau Khaled baigė rezidentūrą Cedars-Sinai medicinos centre Los Andžele ir dirbo praktikuojančių terapeutu nuo 1996 iki 2004 metų.
  Savo pirmąjį romaną  ,,Bėgantis paskui aitvarą" (The Kite Runner) Khaled Hosseini pradėjo rašyti dar dirbdamas terapeutu.  2003 metais šią knygą publikavo Riverhead Books. Niekas nesitikėjo, kad debiutas bus toks sėkmingas ir knyga taps tarptautiniu bestseleriu. Po tokios sėkmės Khaled Hosseini  metė mediko praktiką ir atsidėjo vien rašymui. Tais pačiais metais jis, po 38 metų pertraukos, vėl apsilankė Afganistane, kur rinko medžiagą savo antrai knygai.  2007 metų gegužę pasirodė romanas ,,Tūkstantis saulių skaisčių" (A Thousand Splendid Suns), taip pat visus metus išsilaikęs bestselerių sąrašuose. 2013 m. išleidžiamas trečiasis šio autoriaus romanas ,,Ir aidėjo kalnai" (And The Mountains Echoed).

   Šiuo metu  Khaled Hosseini su žmona Roya ir dviem vaikais gyvena  Šiaurės Kalifornijoje.
  Knygos turinys. Romanas prasideda širdį veriančiu ryšiu tarp dviejų motiną praradusių vaikų Afganistano kaime. Trejų metukų Pari vyresnysis brolis Abdula – labiau motina nei brolis, o dešimtmečiui Abdulai sesutė Pari yra tai viskas, ką jis turi. Daugelį žmonių kartų aprėpiančiame romane, pasakojančiame ne tik apie tėvus ir vaikus, bet ir apie brolius bei seseris, gimines ir globėjus, Hosseinis visokeriopai tyrinėja, kaip šeimos nariai myli, žeidžia, išduoda, gerbia ir aukojasi vienas dėl kito, ir kaip dažnai mus nustebina artimiausių žmonių poelgiai.
  Mano nuomonė. Antra K. Hosseini knyga, ir antras mano pagyrimas šiam rašytojui -  puikiam žodžio meistrui ir nuostabiam istorijų pasakotojui. Tai ne tik brolio ir sesers, išskirtų dar vaikystėje, istorija, tai visos afganų tautos istorija. Knyga susideda iš daugelio skyrių, kurių kiekvienas lyg atskira novelė apie žmones, vienaip ar kitaip susijusius su pagrindiniais herojais ir paveikusiais jų likimus. Istorija paremta tikrais faktais, kuomet didelės afganų šeimos parduodavo vieną savo vaikų, kad galėtų išmaitinti likusius. Šioje knygoje karas ir vidiniai šalies konfliktai lieka kažkur fone, čia karaliauja emocijos, meilė bei atmintis, verčianti ieškoti savo šaknų. 
   Įvertinimas. 3  (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti).