Puslapiai

Puslapiai

Puslapiai

2017 m. gruodžio 15 d., penktadienis

Leonhardas Frankas Matilda

Vienas sakinys. Kiekvienas žmogus turi savo vidinę gyvenimo istoriją. Tik daugeliui ją užgožia išorinio gyvenimo įvykiai. 174 p.
Žanras. Meilės romanas karo fone.
Viršelis. Leonhardas Frankas Matilda (Leonhard Frank Mathilde ), leidykla Vaga, 1968 m., iš vokiečių kalbos vertė Adomas Druktenis, 338 p.
Apie autorių. Leonhardas Frankas gimė 1882 m. rugsėjo 4 d., Viurcburge. Jis studijavo tapybą ir grafiką Miunchene, o pripažinimo susilaukė 1914 m. išleidus romaną Die Räuberbande . Per Pirmą pasaulinį karą jis išvyko į Šveicariją (1915-18 m.), kur parašė  trumpų pacifistinių istorijų seriją. Po karo grįžo į Vokietiją. Frankas tvirtai tikėjo socializmo idealais, tikėjo socializmo pergale prieš kapitalizmą ir tai atsispindėjo jo romanuose Der Bürger (1924) ir Das ochsenfurter Männerquartett  (1927).  Tuo laikotarpiu pasirodė ir labiausiai išliaupsintas jo romanas Frank und Anna (1926). Po nacių įsigalėjimo 1933 m. Frankas emigravo antrą kartą į Šveicariją, vėliau persikėlė į Londoną, po to į Prancūziją ir JAV. 1948 m. pasirodė jo romanas Mathilde.   Į Vokietiją jis grįžo tik 1950 m. 1952 m. vedė  Charlott London bei publikavo autobiografinį romaną Links, wo das Herz ist. 
 Mirė 1961 m. Miunchene.
Apie knygą. Šis romanas pats poetiškiausias rašytojo kūrinys, skambąs kaip himnas grožiui ir laimei, šviesiam gyvenimui ir meilei.
 Mano nuomonė. ,,Matilda" man kelia ypatingus jausmus, tai pirmoji knyga, nuo kurios iš paauglių literatūros (pvz. ,,Montesumos duktė" ar ,,Raitelis be galvos") perėjau prie suaugusiųjų literatūros. Nežinau, kaip tą ribą nubrėžti, bet tuomet, kai perskaičiau šią knygą (man gal buvo kokių 15 metų), pasijutau labai suaugusi :)  O dabar štai antras dublis. 

   Pradėjau skaityti drebančia širdimi: o jei nusivilsiu? Aišku, nebuvo to och, tačiau knyga paliko neblogą įspūdį. Labai romantiška ir drauge labai realistinė istorija. Vaikystėje Matilda gyvena pasakų ir gamtos apsuptyje. Visa, kas rašoma pasakų knygose ir visa, kas ją supa gimtajame miestelyje susilieja į vientisą jos svajonių ir lūkesčių pasaulį. Tačiau gyvenimas nėra nesibaigianti svajonė.  Romantiški jausmai nugula giliai širdies kertelėje, kuomet kasdienė buitis ir nesėkminga santuoka užgula Matildos pečius. Bet laisva merginos prigimtis veržiasi iš kasdienybės pančių, ji išsiskiria su vyru ir grįžta į gimtąjį kaimą.  Matildos svajonės pildosi, kai ji sutinka anglų džentelmeną Vestoną ir už jo išteka, susilaukia dukros. Tačiau artėjančio karo nuojauta pasiekia net atokiausią Šveicarijos kaimelį. Vestonas grįžta į Angliją, kad galėtų kovoti už savo šalį...
   Knygoje labai įtaigiai aprašytas Šveicarijos gamtos grožis, žmogaus ir gamtos betarpiškas sąlytis bei patys žiauriausi karo vaizdai. Stebėtinai gerai perteikta Matildos baimė (tiksliau, panika) dėl Vestono gyvybės, kuri atima visus jausmus, išstumia meilę iš širdies, žmogų paverčia zombiu. Dar kartą įsitikinau, kad knyga tikrai verta dėmesio, su kai kuriomis išlygomis, liaupsinančiomis Sovietų sąjungą. Tačiau tai tik keli epizodai, kuomet kalba pasisuka apie karą. Ir dar, net pati nustebau, jaunystėje man šioje knygoje įdomiausia buvo Matildos linija, o dabar labiausiai įstrigo karo epizodai, Vestono išgyvenimai karo metu bei žmonių santykių kitimas, priklausomai nuo aplinkybių. 
Įvertinimas. 4/5