Vienas sakinys. ,,Meilė yra pirmoji pavasario žaluma, čiulbantis paukštis, akmenėlis, valiūkiškai mestas į vandenį, mėlynas dangus su baltais debesimis, vingiuotas kelia, vedantis pro kvepiančią prožirnių lysvę, šiltas vėjas, glostantis kalvą, ranka, suimanti kitą ranką. Meilė yra gyvenimo pažadas. Viskas prasideda nuo vyro ir moters", 50 p.
Žanras. Nostalgiškas meilės romanas.
Viršelis. Nicola Barreau Vieną vakarą Paryžiuje (Eines Abends in Paris), leidykla Sofoklis, Vilnius, 2016 m., iš vokiečių kalbos vertė Lina Žukauskaitė, 304 p.,
Apie autorių. Nicolas Barreau gimė 1980 m. Paryžiuje, studijavo romanų kalbas ir literatūrą Sorbonos universitete. Rašytojas dirba viename Paryžiaus knygyne. Jį visi vadina ,,atsiskyrėliu knygų graužiku". 2007 m. pasirodė jo debiutinis romanas ,,Mano gyvenimo moteris" sulaukės didelės sėkmės. Vėliau sekė kiti romanai, kurie taip pat sėkmingai parduodami ir verčiami į daugelį pasaulio kalbų. „Vieną vakarą Paryžiuje“ – ketvirtoji Nicolas Barreau knyga, išversta į lietuvių kalbą. 2015 metais leidykla „Sofoklis“ išleido didelio populiarumo sulaukusį romaną „Paryžius visada gera mintis“.
Apie knygą. Alenas Bonaras, mažo nostalgiško kino teatro savininkas, yra tikras romantikas. Jis ištikimas senajai kino teatro dvasiai. Cinéma Paradis rodomi tik gražūs filmai, nėra reklamos, kukurūzų spragėsių ar gėrimų. Alenas svajoja nedidelį kino teatrq paversti magiška vieta, kurioje atgimtų prisiminimai.
Mano nuomonė. Naivus, lengvai nuspėjamas, nieko naujo nežadantis, tačiau labai šiltas, spinduliuojantis meile Paryžiui ir nostalgija senajam kinui. Tikrai nesakau, kad knyga verta didelių pagyrų, tačiau taip šilta ir saldu ,,ant širdies" darosi ją skaitant, tad ir labai peikti negali :) Jei šiandien norite kažko panašaus į saulėje tirpstančius plombyro ledus, šis kūrinys kaip tik toks.
Įvertinimas. 3/5
e
Žanras. Nostalgiškas meilės romanas.
Viršelis. Nicola Barreau Vieną vakarą Paryžiuje (Eines Abends in Paris), leidykla Sofoklis, Vilnius, 2016 m., iš vokiečių kalbos vertė Lina Žukauskaitė, 304 p.,
Apie autorių. Nicolas Barreau gimė 1980 m. Paryžiuje, studijavo romanų kalbas ir literatūrą Sorbonos universitete. Rašytojas dirba viename Paryžiaus knygyne. Jį visi vadina ,,atsiskyrėliu knygų graužiku". 2007 m. pasirodė jo debiutinis romanas ,,Mano gyvenimo moteris" sulaukės didelės sėkmės. Vėliau sekė kiti romanai, kurie taip pat sėkmingai parduodami ir verčiami į daugelį pasaulio kalbų. „Vieną vakarą Paryžiuje“ – ketvirtoji Nicolas Barreau knyga, išversta į lietuvių kalbą. 2015 metais leidykla „Sofoklis“ išleido didelio populiarumo sulaukusį romaną „Paryžius visada gera mintis“.
Apie knygą. Alenas Bonaras, mažo nostalgiško kino teatro savininkas, yra tikras romantikas. Jis ištikimas senajai kino teatro dvasiai. Cinéma Paradis rodomi tik gražūs filmai, nėra reklamos, kukurūzų spragėsių ar gėrimų. Alenas svajoja nedidelį kino teatrq paversti magiška vieta, kurioje atgimtų prisiminimai.
Vyrui patinka žmonės, kurie ateina pažiūrėti filmų. Bet labiausiai jį žavi kerinti ir drovi moteris raudonu paltu vėlyvuosiuose trečiadienio seansuose visada įsitaisanti toje pačioje vietoje septynioliktoje eilėje. Vieną vakarą Alenas sukaupia drąsą ir pakviečia ją vakarienės. Jie puikiai praleidžia laiką ir nekantraudami laukia kito pasimatymo. Tačiau nutinka kai kas nepaprasto. Į Paryžių statyti naujo filmo ,,Švelnūs prisiminimai apie Paryžių" atvyksta žymusis Niujorko režisierius Alenas Vudis ir nuostabaus grožio aktorė Solena Avril.
Kaprizingoji Solena dievina Cinéma Paradis nuo vaikystės ir įsikalė į galvą, kad tik čia galės gerai suvaidinti. Žaviosios aktorės dėmesio nestinga ir kino teatro savininkui, kurį ji apgaubia ypatingu dėmesiu ir palieka neišdildomą įspūdį. Jie vis daugiau laiko praleidžia kartu. Senasis kino teatras atgimsta, žurnalistų dėmesys, straipsniai laikraščiuose – Alenas atsiduria dėmesio centre. Tačiau paslaptingoji lankytoja, kurią spėjo įsimylėti, daugiau nebepasirodo. Ar tai sutapimas? Žinodamas tik mylimosios vardą, Alenas ryžtasi ją surasti ir išgyvena istoriją, gražesnę už bet kurį kino filmą. Mano nuomonė. Naivus, lengvai nuspėjamas, nieko naujo nežadantis, tačiau labai šiltas, spinduliuojantis meile Paryžiui ir nostalgija senajam kinui. Tikrai nesakau, kad knyga verta didelių pagyrų, tačiau taip šilta ir saldu ,,ant širdies" darosi ją skaitant, tad ir labai peikti negali :) Jei šiandien norite kažko panašaus į saulėje tirpstančius plombyro ledus, šis kūrinys kaip tik toks.
Įvertinimas. 3/5