Vienas sakinys. ,,Žmogus turi turėti ydų, jei įmanoma, prašmatnių, antraip, atėjus senatvei nebus ko atgailauti." 253 p.
Žanras. Mistinis detektyvas.
Viršelis. Karlos Ruiz Zafon Angelo žaidimas (El Juego Del Angel), ,,Tyto alba", Vilnius, 2011 m., iš ispanų kalbos vertė Pranas Bieliauskas, 556 p.
Apie autorių. Carlos Ruiz Zafon (liet. Karlosas Ruizas Safonas) gimė Barselonoje 1964 m., užaugo Gaudi katedros bokštų šešėlyje. Atrodo, kad aukštyn besiveržianti paslaptinga architektūra padarė būsimam autoriui didžiulį įspūdį, nes baisias, paslapčių kupinas istorijas rašyti jis pradėjo dar mokykloje, būdamas aštuonerių, ir, jo paties žodžiais, niekada nesiliovė to daryti.
2001 m. parašytas jo romanas ,,Vėjo šešėlis" tapo geriausiai pasaulyje parduodama ispanų literatūros knyga, ji išversta į daugiau nei 30 klabų ir nenustoja jaudinti viso pasaulio skaitytojų. 2008 m. pasirodė antroji knyga ,,Angelo žaidimas", kurios sėkmė ir populiarumas nenusileido pirmajam.
Apie knygą. 2008 m. parašytas jo romanas „Angelo žaidimas“ glaudžiai siejasi su „Vėjo šešėliu“: vėl svaiginanti Barselona, vėl Užmirštų knygų kapinės. Vėl daugybė šio romano gerbėjų, tvirtinančių, kad jis toks pat nuostabus kaip „Vėjo šešėlis“. Vėl paslaptys, mirtis ir meilė. Barselona XX a. pradžioje: jaunas laikraščio reporteris Davidas Martinas gauna savo gyvenimo šansą: jam leidžiama laikraštyje spausdinti savo „Barselonos paslaptis“. Skaitytojai greitai pamėgsta siaubingas ir mįslingas istorijas, tačiau sėkmė turi savo kainą...
Greitai Davidas imasi nebe apsakymų, o romano, tačiau gyvenimas skurdžiame pensione ir meilė be atsako jam pakerta sveikatą. Bet vieną dieną jis gauna labai keistą pasiūlymą iš keisto leidėjo; tai viltis išsikapstyti ar sandoris su velniu?
„Angelo žaidimas“ – savotiška pasaka, meilės, detektyvo ir siaubo romanų mišinys. Knyga apie meilę, knygas ir jų rašymą. Aistrą istorijoms, virstančioms tikrove. Pasakojama taip gudriai ir su tokiu įkarščiu, kad skaitytojas nebegali atskirti fikcijos nuo realybės, paslaptingos vietos ir metafiziniai įvykiai kelia įtampą tol, kol viskas virsta žūtbūtine kova tarp mirties ir gyvenimo.
Mano nuomonė. Prisiminus įspūdį, kurį paliko ,,Vėjo šešėlis", šios knygos ėmiausi degdama didžiausiu noru vėl pasinerti į paslaptingus Barselonos skersgatvius ir išgyventi drauge su herojumi mistines patirtis, kurios neatsiejamos nuo šio miesto. Nenusivyliau. Knyga dvelkė gotikos dvasia, paslaptimis ir neapsakoma meile Barselonai. Supratau, kad niekur kitur, tik šiame mieste galėjo nutikti tokia istorija, tik šis miestas gali sukurti tokią mistišką aurą, tik jame gali gyvuoti Užmirštų knygų kapinės, tik šis miestas gali užburti ir nebepaleisti iš savo pinklių.
C.R. Zafon romanai lyginami su U. Eco ,,Rožės vardas" ar su D. Brown ,,Da Vinčo kodas". Tačiau tai nei viena, nei kita. Tai aukso viduriukas tarp intelektualiosios ir populiariosios literatūros, jei taip aplamai galima skirstyti literatūros žanrus. Tačiau man, kaip skaitytojai, ši samplaika yra pati priimtiniausia. O štai Zafon literatūroje palyginimas su Almadovaru kine yra visiškai tinkamas. Manau, būtent šie du Ispanijos kūrėjai gali būti statomi vienas šalia kito, jie tikrai tos pačios svorio kategorijos žaidėjai :)
Įvertinimas. 4/5 (šią knygą lyginant su ,,Vėjo šešėlis")
