Vienas sakinys. ,,Visą gyvenimą mums reikia kieno nors - mamos, vyro, na, nors šuns, ar katino - kūno šilumos, reikia kontakto - peties, rankos, snukučio, antraip jautiesi visiškai vienišas. Beveik miręs." (9 p.)
Žanras. Populiarioji publicistika.
Viršelis.Rūta Vanagaitė ,,Ne bobų vasara", leidykla Alma littera, 2015 m., 168 puslapiai.
Apie autorę. Rūta Vanagaitė gimė 1955 m. sausio 25 d. Šiauliuose. Yra iš dvynių.
Mama Lilija Vanagienė – anglų kalbos dėstytoja ir vertėja, tėvas Jonas Vanagas – statybos inžinierius.
Mokėsi Vilniaus Antakalnio vidurinėje mokykloje. Po įvykių Kaune – Romo Kalantos laidotuvių, kuriose su sese dalyvavo, turėjo palikti mokyklą ir perėjo mokytis į Antano Vienuolio vidurinę mokyklą.
1978 m. su pagyrimu baigė Maskvos A. Lunačarskio teatro meno instituto teatrologijos specialybę. Pradėjo rašyti straipsnius teatro tema, būdama 23 metų tapo kultūros mėnraščio „Kultūros barai“ Teatro, kino ir televizijos skyriaus vedėja, vėliau dirbo savaitraštyje „Literatūra ir menas“.
1983 m. ištekėjusi už Suomijos piliečio sociologo Ronaldo Wimano kurį laiką gyveno Vakarų Afrikoje, Ganoje, o 1985–1989 m. – Suomijoje, Helsinkyje. Dirbo Helsinkio universiteto Slavistikos bibliotekoje, rašė straipsnius kultūros ir visuomeninėmis temomis didžiausiame Suomijos dienraštyje „Helsingin Sanomat“. 1987-aisiais Suomijoje gimė duktė Adelė Veronika.
1989 m. prasidėjus Sąjūdžiui, su dukra grįžo į Lietuvą ir tapo Valstybinio jaunimo teatro meno vadove. 1991 m. ėmė organizuoti pirmąjį tarptautinį teatro festivalį LIFE. Už LIFE organizavimą 1993 m. buvo apdovanota „Metų moters“ titulu, o pats festivalis pelnė Kristoforo apdovanojimą.
LIFE buvo pirmoji Lietuvoje nepriklausoma prodiuserinė organizacija. Jos dėka gimė ir visame pasaulyje Lietuvą garsino E. Nekrošiaus spektakliai „Mocartas ir Saljeris“, „Hamletas“, „Trys seserys“, „Meilė ir mirtis Veronoje“. Čia gimė teatro improvizacijos žanras Lietuvoje (trupė „Trečias brolis“, vėliau sukūrusi laidą „Pagauk kampą“).
1995 m. ištekėjo už aktorius Vlado Bagdono, gimė sūnus Juozapas.
Pasibaigus LIFE etapui, pasuko į visuomeninę veiklą. Dalyvavo rengiant pirmąją Valdo Adamkaus rinkimų kampaniją, išrinktojo Prezidento buvo įgaliota rengti inauguracijos iškilmes.
Du kartus dirbo Lietuvos Respublikos vyriausybėje: 1999 m. ir 2000–2001 m. buvo Ministro Pirmininko Rolando Pakso patarėja kultūrai ir ryšiams su visuomene.
2001 m. įkūrė savo ryšių su visuomene agentūrą „Acta publica“.
2004 m. tapo kūrybinės paraiškos „Vilnius–Europos kultūros sostinė 2009“ rengimo grupės vadove ir iki 2006 m. dirbo pačioje Europos kultūros sostinės projektą įgyvendinusioje įstaigoje.
2006 m. rudenį įkūrė kultūros ir socialinių projektų agentūrą – viešąją įstaigą „Vilko valia“, kuri parengė tokius projektus kaip „1984. Išgyvenimo drama sovietiniame bunkeryje“ ir „Tremties diena“, taip pat Antrojo pasaulinio karo istorijai skirtas spektaklis „Karas ir jūra“ Girulių bunkeryje.
2011 m. apsisprendė kandidatuoti į Vilniaus miesto tarybą. Įkūrė nuolatinę Slaugos ir globos komisiją, rašo straipsnius apie šias problemas, 2014 m. išleido knygą ,,Pareigos metas".
Moka penkias užsienio kalbas – anglų, rusų, suomių, lenkų ir prancūzų.
Apie knygą. Rūta Vanagaitė knygoje ,,Ne bobų vasara" kalba apie laisvę būti savimi, o šiuo atveju – būtent moterimi. Tokia, kokia tuo metu norisi. Įsiklausant į dvasios poreikius, mėgaujantis akimirka. Pasakojama apie malonumą gyventi nepriklausomai, niekam nepataikaujant ir nešvaistant savo energijos beprasmiškiems dalykams. Apie drąsą, kurios ta laisvė suteikia, pagaliau mėgautis savo būtimi.
Mano nuomonė. Lyg ir viską jau žinai, kas parašyta šioje knygoje, bet kaip gera, kai kas nors jaučia tą patį :)
Knyga ,,nesubobėjusioms" moterims. Moterims, kurios gyvena ir džiaugiasi gyvenimu, kurioms rutina ir nieko neveikimas nėra poilsis. Moterims, kurios sulaukusios brandaus amžiaus ir toliau išlieka (o gal tik dabar ir tampa) žavios, patrauklios, savarankiškos.
Knyga man priminė ,,Valgyk. Melskis. Mylėk". Gal tas asociacijas sukėlė abiejų autorių įvardijama joga, kaip savęs atradimo priemonė. Juk kas bebūtum - amerikietė, lietuvė ar kitos tautos atstovė - atėjus tam tikram amžiui reikia susitaikyti su savo mintimis, peržvelgti savo gyvenimą ir nusibrėžti būsimo gyvenimo - būtinai pilnavertiško - gaires.
Ačiū p. Rūtai, kad įkyriai nebruka ,,tobulo gyvenimo recepto", o su jumoru perteikia savo išgyvenimus, atradimus ir klaidas, idant mes pačios galėtumėme pasirinkti sau tinkamus gyvenimo ingredientus.
Įvertinimas. 4/5
Viršelis.Rūta Vanagaitė ,,Ne bobų vasara", leidykla Alma littera, 2015 m., 168 puslapiai.
Apie autorę. Rūta Vanagaitė gimė 1955 m. sausio 25 d. Šiauliuose. Yra iš dvynių.
Mama Lilija Vanagienė – anglų kalbos dėstytoja ir vertėja, tėvas Jonas Vanagas – statybos inžinierius.
Mokėsi Vilniaus Antakalnio vidurinėje mokykloje. Po įvykių Kaune – Romo Kalantos laidotuvių, kuriose su sese dalyvavo, turėjo palikti mokyklą ir perėjo mokytis į Antano Vienuolio vidurinę mokyklą.
1978 m. su pagyrimu baigė Maskvos A. Lunačarskio teatro meno instituto teatrologijos specialybę. Pradėjo rašyti straipsnius teatro tema, būdama 23 metų tapo kultūros mėnraščio „Kultūros barai“ Teatro, kino ir televizijos skyriaus vedėja, vėliau dirbo savaitraštyje „Literatūra ir menas“.
1983 m. ištekėjusi už Suomijos piliečio sociologo Ronaldo Wimano kurį laiką gyveno Vakarų Afrikoje, Ganoje, o 1985–1989 m. – Suomijoje, Helsinkyje. Dirbo Helsinkio universiteto Slavistikos bibliotekoje, rašė straipsnius kultūros ir visuomeninėmis temomis didžiausiame Suomijos dienraštyje „Helsingin Sanomat“. 1987-aisiais Suomijoje gimė duktė Adelė Veronika.
1989 m. prasidėjus Sąjūdžiui, su dukra grįžo į Lietuvą ir tapo Valstybinio jaunimo teatro meno vadove. 1991 m. ėmė organizuoti pirmąjį tarptautinį teatro festivalį LIFE. Už LIFE organizavimą 1993 m. buvo apdovanota „Metų moters“ titulu, o pats festivalis pelnė Kristoforo apdovanojimą.
LIFE buvo pirmoji Lietuvoje nepriklausoma prodiuserinė organizacija. Jos dėka gimė ir visame pasaulyje Lietuvą garsino E. Nekrošiaus spektakliai „Mocartas ir Saljeris“, „Hamletas“, „Trys seserys“, „Meilė ir mirtis Veronoje“. Čia gimė teatro improvizacijos žanras Lietuvoje (trupė „Trečias brolis“, vėliau sukūrusi laidą „Pagauk kampą“).
1995 m. ištekėjo už aktorius Vlado Bagdono, gimė sūnus Juozapas.
Pasibaigus LIFE etapui, pasuko į visuomeninę veiklą. Dalyvavo rengiant pirmąją Valdo Adamkaus rinkimų kampaniją, išrinktojo Prezidento buvo įgaliota rengti inauguracijos iškilmes.
Du kartus dirbo Lietuvos Respublikos vyriausybėje: 1999 m. ir 2000–2001 m. buvo Ministro Pirmininko Rolando Pakso patarėja kultūrai ir ryšiams su visuomene.
2001 m. įkūrė savo ryšių su visuomene agentūrą „Acta publica“.
2004 m. tapo kūrybinės paraiškos „Vilnius–Europos kultūros sostinė 2009“ rengimo grupės vadove ir iki 2006 m. dirbo pačioje Europos kultūros sostinės projektą įgyvendinusioje įstaigoje.
2006 m. rudenį įkūrė kultūros ir socialinių projektų agentūrą – viešąją įstaigą „Vilko valia“, kuri parengė tokius projektus kaip „1984. Išgyvenimo drama sovietiniame bunkeryje“ ir „Tremties diena“, taip pat Antrojo pasaulinio karo istorijai skirtas spektaklis „Karas ir jūra“ Girulių bunkeryje.
2011 m. apsisprendė kandidatuoti į Vilniaus miesto tarybą. Įkūrė nuolatinę Slaugos ir globos komisiją, rašo straipsnius apie šias problemas, 2014 m. išleido knygą ,,Pareigos metas".
Moka penkias užsienio kalbas – anglų, rusų, suomių, lenkų ir prancūzų.
Apie knygą. Rūta Vanagaitė knygoje ,,Ne bobų vasara" kalba apie laisvę būti savimi, o šiuo atveju – būtent moterimi. Tokia, kokia tuo metu norisi. Įsiklausant į dvasios poreikius, mėgaujantis akimirka. Pasakojama apie malonumą gyventi nepriklausomai, niekam nepataikaujant ir nešvaistant savo energijos beprasmiškiems dalykams. Apie drąsą, kurios ta laisvė suteikia, pagaliau mėgautis savo būtimi.
Mano nuomonė. Lyg ir viską jau žinai, kas parašyta šioje knygoje, bet kaip gera, kai kas nors jaučia tą patį :)
Knyga ,,nesubobėjusioms" moterims. Moterims, kurios gyvena ir džiaugiasi gyvenimu, kurioms rutina ir nieko neveikimas nėra poilsis. Moterims, kurios sulaukusios brandaus amžiaus ir toliau išlieka (o gal tik dabar ir tampa) žavios, patrauklios, savarankiškos.
Knyga man priminė ,,Valgyk. Melskis. Mylėk". Gal tas asociacijas sukėlė abiejų autorių įvardijama joga, kaip savęs atradimo priemonė. Juk kas bebūtum - amerikietė, lietuvė ar kitos tautos atstovė - atėjus tam tikram amžiui reikia susitaikyti su savo mintimis, peržvelgti savo gyvenimą ir nusibrėžti būsimo gyvenimo - būtinai pilnavertiško - gaires.
Ačiū p. Rūtai, kad įkyriai nebruka ,,tobulo gyvenimo recepto", o su jumoru perteikia savo išgyvenimus, atradimus ir klaidas, idant mes pačios galėtumėme pasirinkti sau tinkamus gyvenimo ingredientus.
Įvertinimas. 4/5
