Puslapiai

Puslapiai

Puslapiai

2014 m. gruodžio 17 d., trečiadienis

Karin Fossum Neatsigręžk

Vienas sakinys. ,,Manoma, kad fiorde gyvena jūrų gyvatė. Tai legenda, iš senų laikų likęs pasakojimas. Jei irstaisi fiorde ir už valties išgirsti pliuškenimą, tai jūsų gyvatė kyla iš gelmių. Negali atsigręžti - turi atsargiai irtis pirmyn. Jei apsimesi nieko nepastebintis, viskas bus gerai, bet jei atsisuksi ir pažvelgsi pabaisai į akis, ji įsitemps tave į didžiąją tamsumą. Pasak legendos, jos akys raudonos."
 
Žanras. Detektyvas.
 
Viršelis. Karin Fossum Neatsigręžk (Se deg ikke tilbake!), 2011 m., leidykla Metodika, 296 puslapiai, iš anglų kalbos (Karin Fossum Don't look back) vertė Ignė Norvaišaitė-Aleliūnienė.
 
Apie autorių. Norvegijos detektyvų karaliene tituluojama rašytoja Karin Fossum (mergautine pavarde Mathisen)  gimė 1954 m. lapkričio 6 d. pietų Norvegijos mieste Sandefjord. Sulaukusi 16 metų būsima rašytoja metė mokyklą ir susirado pardavimų vadybininkės darbą, vėliau slaugė žmones ligoninėse ir senelių namuose, dirbo taksi vairuotoja. Pirmąją savo knygą K. Fossen išleido būdama 20 metų -  1974 m. Tai poezijos rinktinė ,,Kanskje i morgen", užkariavusi skaitytojų ir kritikų palankumą bei pelniusi rašytojai Tarjei Vesaas premiją už sėkmingiausią debiutą. Antroji poezijos knygelė pasirodė 1978 m. Ši nebuvo taip palankiai sutikta kaip pirmoji ir K. Fossen  nutraukė savo kūrybinę veiklą net 14 metų. Per tą laiką ištekėjo, susilaukė 2 dukrų. Deja, neilgai trukusi santuoka iširo. 1992 m. spaudoje vėl pasirodo Karin Fossum knygos, šiuo kartu du apsakymų rinkiniai. O 1995 m. išleidžiamas detektyvinis romanas Evas øye (Ievos akis), kuriame nusikaltimą tiria inspektorius Konradas Sejeris.  1996 m. išleidžiama  antroji knyga su šiuo personažu - Se deg ikke tilbake! (Neatsigręžk!). Vėliau išleistos dar 10 knygų, paskutinioji 2014 m. Autorė apdovanota ne viena prestižine literatūrime premija, pagal jos knygas kuriami filmai bei televizijos serialai. Šiuo metu Karin Fossum gyvena prie Tyrifjorden ežero, esančio netoli Oslo. 
 
Apie knygą.  Mažame Norvegijos kalnų miestelyje gyvena uždara, nedidelė bendruomenė. Kaip ir kiti gyventojai, paauglė Anė puikiai sutaria su kaimynais - niekada nepamiršta aplankyti, prižiūri jų vaikus. Tačiau vieną dieną linksma mergina pasikeičia - išeina iš rankinio komandos, ima šalintis kaimynų ir šeimos. Netrukus žmonės prie ežero randa nuogą jaunosios Anės kūną... Žmogžudystę ima tirti atkaklusius inspektorius Sejeris. Ar sugebės jis atskleisti po apsimestiniu mandagumu slepiamas kraupias šio miestelio gyventojų paslaptis?
   Remintis šios knygos siužetu italų režisierius A. Molaioli 2007 m. sukūrė filmą ,,Mergina prie ežero" (Ragazza del lago).

Mano nuomonė. Niekuo neišsiskiriantis detektyvas - skaitosi lengvai, pamirštamas taip pat nesunkiai. O mistikos, kaip rašoma viršelyje,  ir su žiburiu nerasite.
   Pirmi puslapiai intriguoja ir pakutena paširdžius, tačiau po kelių lapų emocijos išsenka: dingusi mergaitė atsiranda ir papasakoja prie ežero  mačiusi gulinčią nuogą moterį. Toliau siužetas plėtojamas labai lėtai, be įtampos (nors, atrodo, detektyvo žanras reikalauja šiek tiek emocijų). Pagyvenęs inspektorius Sėjeris ir jo padėjėjas Skarė per  visus 300 puslapių klausinėja miestelio gyventojus, kas ką prisimena, kas ką matė, kas ką sakė ir lygina dabarties įvykius su netolimos praeities  pokyčiais mietelyje. Taip palengva ir atskleidžiamas nusikaltimas. Šaunu, bet labai jau lėta.
   Ir nenuostabu, nes štai kaip pati Karin Fossum apibūdina savo personažą: Konradas Sėjeris tipiškas norvegų policininkas - rimtas, tikslus ir šiek tiek drovus, daug rūkantis, bet nepiktnaudžiaujantis alkoholiu. Jis šiek tiek senamadiškas, panašus į tų laikų, kai rašytoja buvo mergaičiukė, vyro idealą. Anot rašytojos, ji nenorėjusi naudoti dabar populiaraus - daug geriančio, vidurio amžiaus krizės kamuojamo ir nuoat prieštaraujančio savo bosui  - pilicininko paveikslo. Jai artimesnis  Georges Simenon (Žoržas Simenonas) rašymo stilius ir lėtai, bet nuodugniai savo darbą atliekantis policininko tipas.
  Aišku, kiekvienas skaitytojas suranda savo autorius (arba atvirkščiai). Jaunystėje skaičiau ir Simenoną, ir  Žaprizo, ir Kristi, dabar labiau priimtini Nesbo, Alvtegen, Grange ar panašūs. 
  Tai gi, Karin Fossum tikrai nėra prasta autorė, tiesiog šiuo metu mieliau skaitau kitokius detektyvus:) Antra vertus, gan skeptišką požiūrį į knygą, manau, suformavo ir prastokas vertėjos darbas. Keista, kad versta ne iš norvegų, bet iš anglų kalbos. Kai kurie išsireiškimai vartojami šioje knygoje man liko nesuprantami, pvz. toks sakinys ,,<...> vis dar laukė, kada jie ištrauks iš spintos griaučius; nesitikėjo šito išvengti.“ Apie ką pagalvojote? Apie dar vieną lavonėlį :) Ir aš taip pagalvojau, juk detektyvas,  bet, kaip vėliau supratau, tai buvo tiesioginis vertinys iš anglų kalbos, ir tie griaučiai reiškė paslapties atskleidimą. Tiesiog pažodžiui išverstas angliškas frazioligizmas. Nesu aš prieš anglų kalbą, tačiau jei jau pasirinkau knygą skaityti lietuviškai, tai ir norėčiau ją skaityti lietuviškai.

Vertinimas. 3/5
 







 

 
 
 
 
 

2014 m. gruodžio 14 d., sekmadienis

Varškės plokštainis

   Šį plokščią varškės pyragą kepu jau trečią kartą, o pasidalinti receptu su jumis niekaip nepavyksta. Kaip manote, dėl kokios priežasties? O gi vis pametu receptą :) Du kartus kolegės prašiau padiktuoti - ji kantriai diktavo, aš rašiausi. Bet kai trečią kartą paprašiau padiktuoti - neapsikentė, pati gražiai ant spalvoto lapo surašė ir liepė daugiau nepamesti :) Stengsiuosi. O jei kartais, na, netyčiukais, vėl kur praganyčiau popierinį receptą, tai varškės plokštainio gaminimo subtilybes lengvai rasiu šiame dienoraštyje. Štai kur gėris!
Šiuo kartu plokštainį gardinau persikų puselėmis

Pagrindui reikės:
250 g miltų;
125 g sviesto;
75 g cukraus;
1 kiaušinio trynys;
žiupsnelis druskos.

Įdarui reikės:
100 g sviesto;
200 g cukraus;
2 kiaušinių + 1 kiaušinio baltymo;
500 g varškės;
1 pakelio sauso vanilinio pudingo;
vyšnių, obuolių, slyvų, kriaušių, persikų ar abrikosų iš kompoto. Jei po ranka neturite nei vieno  iš šių gardumynų galite pasitelkti stiklainį tirštos uogienės, tik tuomet cukraus mažiau dėkite - antraip bus labai, labai saldu :)

Gaminame:
  Miltus persijojame ant švaraus virtuvinio stalo, suberiame cukrų ir druską, ant viršaus stambia tarka sutarkuojame sviestą ir įmušame kiaušinio trynį. Visa tai suminkome į vientisą tešlos gabalą. Jį įvyniojame į maistinę plėvelę ir padedame į šaldytuvą atšalti - pusvalandžiui. Tuo metu pasiruošiame įdarą. Kambario temperatūros sviestą ištriname su cukrumi, įmušame kiaušinius ir supilame baltymą. Šią masę ir pudingo miltelius supilame į varškę ir viską gerai išmaišome.
  Iš šaldytuvo ištraukiame tešlą ir ja išklojame kepimo formą, suformuodami neaukštus (kokių 3 cm) kraštelius. Ant tešlos išdėliojame iš kompoto ištrauktus ir gerai nusausintus vaisius arba tešlos pagrindą pertepame tiršta uogiene. Ant viršaus supilame varškės masę ir išlyginame.
  Pyragą pašauname į įkaitintą iki 180 laipsnių orkaitę ir kepame apie 60 min.

Iškepęs plokštainis įgauna gražiai geltoną spalvą ir būna itin trapus

   Iškepusį varškės plokštainį atvėsiname ir tik tuomet išimame iš formos. Papuošiame arba ne (aš, pavyzdžiui, pabarsčiau šokoladu)  ir nešame ant stalo.
   Kviečiame šeimyną bei kaimyną ir skanaujame. Plokštainis labai sotus - tikrai visiems užteks :)

Receptas visada po ranka, tiksliau - po lėkšte