Vienas sakinys. ,,Manoma, kad fiorde gyvena jūrų gyvatė. Tai legenda, iš senų laikų likęs pasakojimas. Jei irstaisi fiorde ir už valties išgirsti pliuškenimą, tai jūsų gyvatė kyla iš gelmių. Negali atsigręžti - turi atsargiai irtis pirmyn. Jei apsimesi nieko nepastebintis, viskas bus gerai, bet jei atsisuksi ir pažvelgsi pabaisai į akis, ji įsitemps tave į didžiąją tamsumą. Pasak legendos, jos akys raudonos."
Žanras. Detektyvas.
Viršelis. Karin Fossum Neatsigręžk (Se deg ikke tilbake!), 2011 m., leidykla Metodika, 296 puslapiai, iš anglų kalbos (Karin Fossum Don't look back) vertė Ignė Norvaišaitė-Aleliūnienė.
Apie autorių. Norvegijos detektyvų karaliene tituluojama rašytoja Karin Fossum (mergautine pavarde Mathisen) gimė 1954 m. lapkričio 6 d. pietų Norvegijos mieste Sandefjord. Sulaukusi 16 metų būsima rašytoja metė mokyklą ir susirado pardavimų vadybininkės darbą, vėliau slaugė žmones ligoninėse ir senelių namuose, dirbo taksi vairuotoja. Pirmąją savo knygą K. Fossen išleido būdama 20 metų - 1974 m. Tai poezijos rinktinė ,,Kanskje i morgen", užkariavusi skaitytojų ir kritikų palankumą bei pelniusi rašytojai Tarjei Vesaas premiją už sėkmingiausią debiutą. Antroji poezijos knygelė pasirodė 1978 m. Ši nebuvo taip palankiai sutikta kaip pirmoji ir K. Fossen nutraukė savo kūrybinę veiklą net 14 metų. Per tą laiką ištekėjo, susilaukė 2 dukrų. Deja, neilgai trukusi santuoka iširo. 1992 m. spaudoje vėl pasirodo Karin Fossum knygos, šiuo kartu du apsakymų rinkiniai. O 1995 m. išleidžiamas detektyvinis romanas Evas øye (Ievos akis), kuriame nusikaltimą tiria inspektorius Konradas Sejeris. 1996 m. išleidžiama antroji knyga su šiuo personažu - Se deg ikke tilbake! (Neatsigręžk!). Vėliau išleistos dar 10 knygų, paskutinioji 2014 m. Autorė apdovanota ne viena prestižine literatūrime premija, pagal jos knygas kuriami filmai bei televizijos serialai. Šiuo metu Karin Fossum gyvena prie Tyrifjorden ežero, esančio netoli Oslo.
Apie knygą. Mažame Norvegijos kalnų miestelyje gyvena uždara, nedidelė bendruomenė. Kaip ir kiti gyventojai, paauglė Anė puikiai sutaria su kaimynais - niekada nepamiršta aplankyti, prižiūri jų vaikus. Tačiau vieną dieną linksma mergina pasikeičia - išeina iš rankinio komandos, ima šalintis kaimynų ir šeimos. Netrukus žmonės prie ežero randa nuogą jaunosios Anės kūną... Žmogžudystę ima tirti atkaklusius inspektorius Sejeris. Ar sugebės jis atskleisti po apsimestiniu mandagumu slepiamas kraupias šio miestelio gyventojų paslaptis?
Remintis šios knygos siužetu italų režisierius A. Molaioli 2007 m. sukūrė filmą ,,Mergina prie ežero" (Ragazza del lago).
Mano nuomonė. Niekuo neišsiskiriantis detektyvas - skaitosi lengvai, pamirštamas taip pat nesunkiai. O mistikos, kaip rašoma viršelyje, ir su žiburiu nerasite.
Pirmi puslapiai intriguoja ir pakutena paširdžius, tačiau po kelių lapų emocijos išsenka: dingusi mergaitė atsiranda ir papasakoja prie ežero mačiusi gulinčią nuogą moterį. Toliau siužetas plėtojamas labai lėtai, be įtampos (nors, atrodo, detektyvo žanras reikalauja šiek tiek emocijų). Pagyvenęs inspektorius Sėjeris ir jo padėjėjas Skarė per visus 300 puslapių klausinėja miestelio gyventojus, kas ką prisimena, kas ką matė, kas ką sakė ir lygina dabarties įvykius su netolimos praeities pokyčiais mietelyje. Taip palengva ir atskleidžiamas nusikaltimas. Šaunu, bet labai jau lėta.
Ir nenuostabu, nes štai kaip pati Karin Fossum apibūdina savo personažą: Konradas Sėjeris tipiškas norvegų policininkas - rimtas, tikslus ir šiek tiek drovus, daug rūkantis, bet nepiktnaudžiaujantis alkoholiu. Jis šiek tiek senamadiškas, panašus į tų laikų, kai rašytoja buvo mergaičiukė, vyro idealą. Anot rašytojos, ji nenorėjusi naudoti dabar populiaraus - daug geriančio, vidurio amžiaus krizės kamuojamo ir nuoat prieštaraujančio savo bosui - pilicininko paveikslo. Jai artimesnis Georges Simenon (Žoržas Simenonas) rašymo stilius ir lėtai, bet nuodugniai savo darbą atliekantis policininko tipas.
Aišku, kiekvienas skaitytojas suranda savo autorius (arba atvirkščiai). Jaunystėje skaičiau ir Simenoną, ir Žaprizo, ir Kristi, dabar labiau priimtini Nesbo, Alvtegen, Grange ar panašūs.
Tai gi, Karin Fossum tikrai nėra prasta autorė, tiesiog šiuo metu mieliau skaitau kitokius detektyvus:) Antra vertus, gan skeptišką požiūrį į knygą, manau, suformavo ir prastokas vertėjos darbas. Keista, kad versta ne iš norvegų, bet iš anglų kalbos. Kai kurie išsireiškimai vartojami šioje knygoje man liko nesuprantami, pvz. toks sakinys ,,<...> vis dar laukė, kada jie ištrauks iš spintos griaučius; nesitikėjo šito išvengti.“ Apie ką pagalvojote? Apie dar vieną lavonėlį :) Ir aš taip pagalvojau, juk detektyvas, bet, kaip vėliau supratau, tai buvo tiesioginis vertinys iš anglų kalbos, ir tie griaučiai reiškė paslapties atskleidimą. Tiesiog pažodžiui išverstas angliškas frazioligizmas. Nesu aš prieš anglų kalbą, tačiau jei jau pasirinkau knygą skaityti lietuviškai, tai ir norėčiau ją skaityti lietuviškai.
Vertinimas. 3/5
