Vasara, vasara...atostogos...upė...kaimas... Dienos pilnos saulės, dangaus žydrynės, vandens purslų, juoko. Vaisiai ir uogos vilioja savo spalvomis ir kvapais, daržovės tiesiog pačios iš daržo lipa į lėkštę... O, kad taip visą amžinybę... Bet rūpestingi giminaičiai labai greitai pastato mane ant žemės: vasara, vasara...netruks žiema su speigais ateiti, o tada, kaip tam žiogui, ups, ir ,,Tarp plikų laukų pilkųjų nebėra dienų puikiųjų, kur po lapais gretimai buvo stalas ir namai“. Išsigandusi, kad taip nenutiktų, puolu agurkus žiemai raugti. Buvau pamiršusi, kad agurkėlius ne tik marinuoti galima, o dar ir rauginti jie labai skanūs. Puolu į daržą ir prisiskinu puokštę prieskoninių žolių (vienam trijų litrų stiklainiui):
vienas gražiai nuaugęs krapas,
1-2 krieno lapai (priklauso nuo dydžio),
8 juodųjų serbentų lapai,
8 vyšnių lapai,
2 ąžuolo lapai.
Išsiraunu česnako galvutę ir stiklainiui atlaužiu 2 skilteles.
Išsiraunu česnako galvutę ir stiklainiui atlaužiu 2 skilteles.
Aš tų žolių prisiskinu tikrai ne vienam stiklainiui agurkėlių pasiraugti :)
Tuomet kruopščiai soda išplaunu stiklainius bei dangtelius ir išdžiovinu saulės atokaitoje. Nuskinu agurkėlius ir nuplaunu (kruopščiai, bet be sodos:). Į kiekvieno stiklainio dugną dedu pusę vienam stiklainiui skirtų prieskoninių žolių, česnako skiltelę, rikiuoju agurkėlius, glaudžiai, vieną šalia kito - kaip kareivėlius. Sudedu likusias žoles ir vėl kraunu agurkėlius, kol pilnai užpildau stiklainius. Tuomet 3 litruose šalto vandens ištirpdau 4 valgomuosius šaukštus rupios druskos ir užpilu agurkėlius (vienam litrui vandens reikia 1 kupino valgomojo šaukšto druskos). Kai stiklainis prisipildo sklidinai, agurkėlius uždengiu (uždedu ant viršaus) gabalėliu krieno lapo ir uždarau plastmasiniu dangteliu. Nešu šį turtą į šaltą rūsį - lai rūgsta ir žiemos laukia, o aš, kol dar vasara ir šilta, einu maudytis! :)
P.S. Jau spalis. Išrūgo mano agurkėliai. Štai ir rezultatas:
