Jo Nesbø Pentagrama

Vienas sakinys. ,,Tačiau dėl nežabotos aistros gyvenimui ji, deja, apsižiojo per didelius mūrinės sienos gabalus. Galiausiai ji neįstengė nei kramtyti, nei nuryti ar spjauti, ir smėlis, žvirgždas bei degto molio gabaliukai užkimšo gerklę."

Viršelis. Jo Nesbo  Pentagrama (Marekors), "Rašytojų sąjungos leidykla", 2006, puslapių sk. 447, iš norvegų kalbos vertė Agnė Petrauskaitė.

Autorius. Apie autorių jau rašiau http://sniegena.blogspot.com/2013/04/jo-nesb-gelbetojas.html

Trumpa anotacija. Pentagrama – psichologiškai subtili istorija apie žudiką maniaką, siautėjantį Osle. Karštą vasaros dieną paslaptingomis aplinkybėmis savo bute nužudoma jauna moteris. Vienas jos rankos pirštas nupjautas, o po akies voku detektyvai randa mažytį raudoną penkiakampės žvaigždės formos deimantą – Šėtono žvaigždę. Po penkių dienų aptinkama dar viena auka, jos pirštas – taip pat nupjautas, o ant jo užmautas žiedas su tokia pat raudona grėslia žvaigžde. Detektyvas Haris Hūlė susimąsto: penki žvaigždės kampai, penki pirštai ant rankos, kas penkios dienos įvykdoma žmogžudystė…

Mano nuomonė. Be didelių įmantrybių galiu pasakyti - tobulas detektyvas: intriguojantis, nenuspėjamas iki paskutinio puslapio, juodas, niūrus, parašytas būdinga Jo Nesbo maniera. Skaičiau su didžiausiu malonumu.  

Įvertinimas. 5/5

Anne Maybury Terakotos rūmai

  Vienas sakinys. ,,Vienintelis dalykas, kurį nuolatos turime, esame mes patys. Visa kita ateina ir nueina."    

   Viršelis. Anne Maybury Terakotos rūmai, (The Terracotta Palace),  leidykla Alma littera, Vilnius, 1998, iš anglų kalbos vertė Dominikas Aleksiūnas, 391 psl., knygų serija ,,Sfinksas".

  Apie autorę. Anne  Maybury  gimė 1910 m. sausio 1 d. Anglijoje. Anne šaknys ateina iš Arundel giminės, kuri į Angliją atvyko dar Normandų laikais, todėl šeimoje buvo daug kalbama apie senovę, tradicijas. Jos literatūrinį pasirinkimą įtakojo ir tai, kad tėvas buvo žinomas savo laiko poetas, o motina - muzikantė. Rašytoja dar žinoma Anne Buxton ar Katherine Troy slapyvardžiais. Tačiau didžiausio pripažinimo ji sulaukė kaip Anne Maybury, parašiusi kokias knygas, kaip The Minerva Stone (1968), The Terracotta Palace (1971), Ride a White Dolphin (1971), Walk in the Paradise Garden (1972), The Midnight Dancer (1972), The Jeweled Daughter (1977). Daugybės susižavėjusių skaitytojų dėka Anne Maybury atsistojo šalia tokių įdomiausių romantinio nuotykių romano kūrėjų, kaip Mary Stewart, Victoria Holt, Daphne du Maurier ir kt.  Anne aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo Romantic Novelist Associacion ir Society of Women Writers and Jaurnalists viceprezidentė. Rašytoja mirė 1993 m vasario 27 d. Londone.

   Trumpa anotacija. Tai romantinis nuotykių romanas, kurio peripetijos vyksta Romoje ir jos apylinkėse. Džuljeta atvyksta iš Londono į Romą, pakviesta savo moskladraugės Vanesos. Bet paaiškėja, kad Vanesa dingusi, o namiškiai nieko nežino. Didingoji Malimbrozos vila padvelkia grėsme. Džuljetai patariama išvykti, bet atkakli mergina pasiryžta ieškoti draugės. Šitaip prasideda žaidimas su mirtimi...

  Mano patebėjimai. Labai taikliai anotacijoje apibrėžtas žanras - romantinis nuotykių romanas. Imdama šią knygą skaityti nieko labai ypatingo nesitikėjau, ir gerai, nes nenusivyliau, kai nieko ypatingo negavau. Bandyta dar kartą papasakoti vienos turtingos šeimos istorija, kuroje visos tragedijos vyksta dėl turtų ir pavydo, o pagrindiniai herojai, aišku, yra nesavanaudžiai, jiems turtai nė motais, svarbu, kad klestėtų meilė ir draugystė. Pasiguosiu, kad jau nuo pirmų puslapių buvo aišku, kokią šeimos paslaptį turės atskleisti pagrindinė herojė. Tai sumažino intrigą. Be to, skaitydama nuolat galvojau apie herojės amžių. Ji, pagal autorės norus, buvo 21-22 mergina, bet jos poelgiai ir mintys mažų mažiausiai buvo kaip kokių 30 moters. Tai mane nuolat erzino. Knyga, kaip aš sakau, iš tų, kurias perskaitai vakare, o ryte atsikėlęs nebežinai apie ką jos. Tačiau, jei norite skaitalo prieš miegą ir mėgstate tokio žanro literatūrą - imkite, tikrai nevargina. Knygos pliusas - pasivaikščiojimai, tiksliau, pasibėgiojimai su heroje po Romos turistines vietas bei žinomas kavines ir restoranus. 

  Įvertinimas: 2/5

Žuvies ir daržovių apkepas

   Sekmadienis, Vasario 16-ta - nei žiema, nei pavasaris. Oras bjaurus, koks dažniausiai ir būna tokiu metų laiku Lietuvoje. Dar vakar galvojau eiti į miestą pasidžiaugti šventiniais renginiais, bet šiandien tas noras pradingo. Ryte su Gabriele pasisveikinome su švente, išgėrėme po puodelį kavos-arbatos ir nusprendėme pasigaminti ką nors skanaus pietums bei jaukiai namuose atšvęsti Lietuvos valstybės gimtadienį.  Nusprendėme, kad šia proga gaminsime žuvies ir daržovių apkepą. 

Šiam apkepui reikia:

apie 800 gr žuvies file (jūros lydekos, menkės ar kitos žuvies);

4-5 bulvių;

didelės morkos; 

1-2 svogūnų;

4 pomidorų;

indelio 12 proc. riebumo grietinės;

2 kiaušinių;

100 g. fermentinio sūrio;

žinoma, pipirų, druskos, žuvies prieskonių, poros šaukštų miltų, aliejaus kepti.

Gaminame:

Žuvį supjaustome dideliais gabaliukais, apibarstome druska, pipirais, žuvies priekoniais ir paliekame kelioms minutėms. Tuo metu nulupame bulves ir sumetame jas į puodą virti. Bulves verdame apie 10 minučių (jos turi būti ne visai išvirusios). Kol verda bulvytės, kepame žuvį  - gabaliukus apvoliojame miltuose ir dedame į keptuvę su įkaitintu aliejumi. Kol iškepame žuvį, išverda ir bulvytės. Nusunkiame  ir pastatome ataušti. Morką supjaustome griežinėliais, svogūnus pusrutuliais ir visa tai padruskinę bei papipirinę nesmarkiai apkepame aliejuje. Viskas paruošta. Imame indą, kuriame kepsime apkepą. Dugną šiek tiek patepame aliejumi. Bulves pjaustome griežinėliais ir dedame į indo dugną. Ant bulvių dedame didžiąją dalį svogūnų su morkomis, ant jų žuvytę ir vėl svogūnus su morkomis ir visa tai tolygiai užpilame plakiniu. (Plakinys gaminamas grietinę išplakus su kiaušiniais, druska ir pipirais bei pagal skonį pagardinus  įvairiomis žolelėmis: mairūnu, raudonėliu ar pan.).  Ant viršaus uždedame griežinėliais pjaustytus pomidorus ir apibarstome tarkuotu sūriu. Paruoštą apkepą pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių, ir kepame apie 50 min.

 Valio, apkepas iškepė tobulai - tarsi būtų žinojęs, kokiai šventei skirtas. Susikrovėme po gabalą į lėkštes, ant stalo pasitiesėme  gražias servetėles, įsipylėme po taurę vyno ir, žiūrėdamos Lietuvos sportinių šokių ant ledo poros pasirodymą Sočio olimpinėse žaidynėse, mėgavomės šventiniais pietumis-vakariene.