Dan Brown Inferno

   Vienas sakinys. "Tamsiausios pragaro vietos rezervuotos tiems, kurie moralinės krizės metu laikosi neutraliteto."

   Viršelis. Dan Brown ,,Inferno", leidykla Jotema, 2013 m.,  416 puslapių, iš anglų kalbos vertė Bronislovas Bružas.

   Autorius. Amerikiečių rašytojas bei detektyvinių trilerių autorius Dan Brown gimė 1964 m. gegužės 22 d. Niuhemšyre, matematikos profesoriaus Richard G. Brown ir profesionalios sakralinės muzikos atlikėjos Constance šeimoje. Jis buvo vyriausias iš trijų vaikų. Nuo pat vaikystės rašytojas buvo supamas paradoksalaus mokslinės ir religinės pasaulėžiūros derinio. Būtent viena kitai oponuojančios pažiūrų sistemos įkvėpė romaną Angelai ir demonai. 1982 m. baigęs Filipo Egzeterio akademiją (kur vėliau dėstė anglų kalbą bet, sėkmingai debiutavęs, atsidėjo vien tik literatūrinei kūrybai) Dan Brown studijavo Amhersto koledže, kuriame buvo Psi Upsilon brolijos nariu. Po studijų Amhersto koledže 1986 m. susidomėjo muzika – išleido ir kelių šimtų kopijų tiražu pardavė vaikiškų dainų kasetę, vėliau įkūrė muzikos įrašų kompaniją. 1990 m. pasaulį išvydo į vyresnius klausytojus orientuotas kompaktinis diskas Perspektyva (Perspective).

   1991 m. rašytojas persikėlė į Holivudą siekti dainininko – dainų kūrėjo ir pianisto karjeros. Tapęs Nacionalinės dainų kūrėjų akademijos nariu aktyviai dalyvavo daugelyje jos renginių. Čia Dan Brown sutiko ir būsimą savo žmoną Blythe Newlon, dirbusią šios akademijos režisiere. 1993 m. Dan Brown išleido savo vardu pavadintą dainų albumą. Tais pačiais metais rašytojas kartu su žmona persikėlė į gimtąjį miestą ir pradėjo dirbti anglų kalbos dėstytoju Filipo Egzeterio akademijoje. Po metų išleido albumą pavadinimu Angelai ir demonai. Šiame darbe yra ambigrama, kurią rašytojas vėliau panaudojo ir to paties pavadinimo savo romane. 1996 m. nustojo dėstytojauti ir visas savo jėgas atidavė rašymui. Tarptautiniais bestseleriais tapusiose knygose ,,Da Vinčio kodas", ,,Angelai ir demonai" ir ,,Prarastasis simbolis" Dan Brown meistriškai supynė istoriją, meną, kodų šifravimą ir simbolius. Knygas jungia ir vienas herojus - Harvardo universiteto profesorius Robertas Lengdonas. 

   Trumpai. Kaip ir galima tikėtis, šios knygos pagrindinis herojus vėlgi Robertas Lengdonas. Jis atsiduria Florencijoje ir sužino, kad yra įtrauktas į šiurpius įvykius. Problema tik ta, kad dingo jo atmintis, jis niekaip negali prisiminti, kokiu būdu atsidūrė Florencijoje, kokią paslaptį turi išspręsti, kas yra jo draugai, o kas priešai. Aišku tik tai, kad atsakymas slypi Dantės kūrinyje „Pragaras“. Žinoma, netrukus paaiškėja, kad čia įsivėlę slaptosios tarnybos, maniakiško užsidegimo mokslininkai, ir Robertui Langdonui eilinį kartą tenka gelbėti pasaulį. Turbūt nereikia net sakyti, kad šioje pasaulio gelbėjimo operacijoje jį lydi paslaptinga mergina. Venecija, Florencija, Stambulas – autorius šįsyk irgi nepašykšti spalvingų vietovių savo kūrinio veiksmo fonui.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/knygos-recenzija-danas-brownas-naujame-romane-inferno-brenda-i-ta-pacia-upe-286-388957#ixzz2rWMpNze2

   Mano nuomonė. Knygą perskaičiau greitai, nes rašymo maniera ir stilius bei knygos turinys nenuteikia filosofiniams apmąstymams, nors tema - pasaulyje geometrine progresija daugėja žmonių ir jei to nesustabdysime, pasaulis žus - atrodo rimta. Tačiau istorija papasakota paviršutiniškai, apgraibom. Manau, išsisėmė D. Brown arba skuba kepti knygas, kol ant bangos, nebespėdamas sugromuluoti medžiagos.

   Suprantu, kad ,,Angeluose ir demonuose" iliuminatų keršto katalikų bažnyčiai istorija bei ,,Da Vinčio kode"  savaip interpretuojama ,,Paskutinė vakarienė" ir Da Vinčio tamplieriška biografija didžiąja dalimi yra autoriaus išmislas, tačiau autorius pastebi ir akcentuoja detales, taip pat pateikia daug tikrų faktų, juos apipina fantazijom, mistifikuoja. Šias knygas man buvo įdomu skaityti, o perskaičius norėjau daugiau sužinoti apie tamplierius, iliuminatus, puoliau domėtis Da Vinčio biografija... Manau tokį poveikį šios knygos  turėjo ir kitiems skaitytojams.  Deja, to negaliu pasakyti apie ,,Inferno". Perskaičius ją tikrai nepuoliau ieškoti  Dantės ,,Pragaro", net pagalvojau, kad Dantės šioje knygoje buvo mažokai, o siužeto vingiai visiškai nevingiavo per devynis pragaro ratus. Tiesa, tenka pripažinti, kad ,,Inferno" būtų neblogas vadovas po Florenciją ir Veneciją. Šiuose miestuose lankiausi, todėl man buvo įdomu skaityti apie bažnyčias, parkus ir aikštes bei prisiminti savo patirtus įspūdžius. Tik tiek apie ,,Inferno" ir tegaliu pasakyti, skaitykite, gal jūsų nuomonė bus prieštaringa manajai :)   

   Įvertinimas. 2/5

Sara Gruen. Vanduo drambiams

 Viršelis. Sara Gruen. Vanduo drambliams  (Water for elephants), leidykla Tyto alba, 2009 m., 394 psl.,  iš anglų kalbos vertė Marius Smetona 

Autorė.  Sara Gruen, Kanadoje Vankuveryje 1969 m. gimusi rašytoja, studijavo anglų literatūrą Otavoje, vėliau persikėlė į JAV ir nuo 2001 m. atsidėjo literatūrinei kūrybai. Šiuo metu autorė gyvena ekologinėje bendruomenėje netoli Čikagos drauge su vyru, trimis vaikais, keturiomis katėmis, dviem ožkom, dviem šunimis ir arkliu. Autorė yra parašiusi tris romanus „Jojimo pamokos“ (Riding Lessons), „Žingsnio keitimas“ (Flying Changes) ir „Vanduo drambliams“ (Water for Elefants). Jos romanas „Vanduo drambliams“ daugelį savaičių karaliavo 2008 m. New York Times perkamiausių knygų sąraše.

 Lietuvių kalba taip pat yra išleistas romanas ,,Žirgyno pamokos". Interviu su rašytoja galite pasiskaityti http://www.lrytas.lt/-12421151381241180758-kanados-ra%C5%A1ytoja-negali-pamir%C5%A1ti-dramblio-bu%C4%8Dinio.htm

   Trumpai. Istorija prasideda senelių namuose netoli Čikagos. Devyniasdešimtmetis vaidingas senis Džeikobas Jankovskis, negalintis susitaikyti su savo senatve ir bejėgiškumu, stebi netoliese įsikūrusio keliaujančio cirko gyvenimą. Buvusį veterinarą prisiminimai nuneša į trečiąjį XX a. dešimtmetį, didžiosios depresijos laikus. Ir į cirką.

 Septyniolikmetį Džeikobą krizė užgriūva netikėtai ir negailestingai: per vieną dieną jis netenka ir tėvų, ir namų. Beveik baigtos veterinarijos studijos taip pat praranda prasmę – ir apkvaitęs iš nevilties gerų tėvų vaikas staiga šoka į riedantį traukinį. Pasirodo, jis pakliuvo į keliaujantį cirką, į “Brolių Benzinių įspūdingiausią cirką visoje žemėje”. Cirko realybė už blizgučiais nusagstytos užuolaidos – skaudi: žavus ir nenuspėjamai žiaurus direktorius, bedarbiai, kiekviename mieste laukiantys laisvos vietelės, nebegalinčių dirbti juodadarbių mėtymas iš važiuojančio traukinio… Į šį cirko gyvenimo verpetą patekęs Džeikobas iš geltonsnapio studento tampa cirko gyvūnų gydytoju, staigiai suvyriškėja ir pirmą kartą įsimyli. Netgi du kartus: žavią artistę cirko direktoriaus žmoną Marleną ir protingą, bet užsispyrusią dramblę Rozą. Prasideda blogiausias ir geriausias Džeikobo gyvenimo laikas…

   Mano nuomonė. Knygos apie cirką, cirko artistus, ar tai būtų žmonės, ar gyvūnai, nėra mano mėgiama tema. Pamačiusi šią knygą bibliotekoje, svarsčiau, noriu ją skaityti, ar ne. Jei ne dukros, prieš kelias dienas žiūrėjusios filmą, pastatytą pagal šią knygą, teigiamas atsiliepimas apie ekranizaciją, vargu ar būčiau knygą parsinešusi namo.

    Na, jeigu jau parsinešiau, tai ir perskaičiau. Pradžioje erzino pasakojimas pirmuoju asmeniu, vėliau apsipratau ir supratau, kad tai knygai suteikia intymumo, nuoširdumo. Galiu pasakyti, kad buvo įdomu susipažinti su nuosavais traukiniais važinėjančio cirko artistų gyvenimu. Ačiū autorei, tikrai daug padirbėjusiai ir surinkusiai nemažai informacijos apie JAV Didžiosios depresijos laikotarpį, apie to meto cirko užkulisius, apie konkurenciją ne tik tarp cirko darbuotojų, bet ir tarp atskirų cirko trupių. Manau, jei ir nesate didelis cirko gerbėjas, šią knygą galite drąsiai skaityti :) 

Įvertinimas. 4/5