Viršelis. Evelyn Waugh ,,Sugrįžimas į Braidshedą" (Brideshead Revisited), Tyto Alba, 2010, 397 puslapiai, iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė.
Autorius. Evelyn Waugh (lietuviškai - Ivlinas Vo) vienas keisčiausių, subtiliausių ir įtakingiausių XX a. britų rašytojų. Ekscentriškas, nepakenčiamas, nesugyvenamas, tačiau pripažintas visame pasaulyje. E. Waugh gimė 1903 m. Londone Catherine ir Arthur Waugh šeimoje. Pirmas pamokas gavo namuose iš motinos, vėliau lankė Lancingo ir Hertfordo koledžius, 1922 m. įstojo į Oksfordą. Studentiškai-bohemiškas gyvenimas įtraukė Wough. Jis pradėjo smarkiai gerti, užmezgė homoseksualius santykius. 1924 m. už prastą mokslą ir girtuoklystę prarado stipendiją, todėl nebegalėjo tęsti mokslų. Tuo pat metu pradėjo rašyti romaną Temple at Thatch, keliavo po Keniją, įstojo į Londono meno mokyklą ir leido laiką vakarėliuose Londone ir Oksforde. 1925 m. baigė romaną ir susilaukęs neigiamų atsiliepimų, jį sudegino. Po šios nesėkmės net bandė nusižudyti. Pirmas romanas Decline and Fall pasirodė 1928 m. Evelyn Wough daug laiko leisdavo kelionėse, dirbo korespondentu, rašė kelionių apybraižas. Antro pasaulinio karo metais jis tarnavo Britų karinėse pajėgose. Sužeistas 1943-1945 m. parašė romaną Sugrįžimas į Braidshedą (Brideshead Revisited). Plačiau susipažinti su Evelyn Wough biografija galima http://en.wikipedia.org/wiki/Evelyn_Waugh. Tai įdomu, nes skaitant romaną, noromis ar ne - atsiremi į rašytojo biografijos faktus.
Trumpai. Pagrindinis veikėjas karininkas Čarlzas Raideris su savo kuopa atkeliauja į Braidshedo dvarą, kur dabar įsikūręs štabas. Čia Čarlzas Raideris prisimena tuos laikus, kuomet atsistiktinai Oksforde susipažinęs su Sebastianu, ne kartą lankėsi šiame, jo šeimos, dvare. Čia jis susipažino su Marčmeinų šeima: gražuole ekscentriška seserimi Džiulija, religingu nuoboda vyresniuoju broliu Braidu, jaunėle sesute Kornelija, pamaldžia katalike motina ir namus palikusiu, bet niekad negalėjusiu nuo jų nutolti, tėvu. Čarlzo susižavėjimas Sebastianu, jo meilė Džiulijai, prisirišimas prie šios aristokratų šeimos nulemia visą tolimesnį Čarlzo gyvenimą. Knyga pilna nostalgijos, ilgesio XX a. 3-ajam dešimtmečiui, nykstančiai aristokratijai, bebyrančiam taip gerai pažįstamam pasauliui. Artėja karas, senas vertybes keičia naujos, atrodo, nebeliko nieko stabilaus, į ką galima būtų atsiremti. Gal tik tikėjimas gali suteikti šiek tiek vilties. Dievas savo malonę skleidžia mums nesuvokiamais būdais, ir niekuomet nežinai, kur ir per ką ji pasireikš, teigia Evelyn Waugh.
Knyga neskirta smagiam greitam pasiskaitymui prieš miegą. Ji skaitosi lėtai, su pasimėgavimu. Herojų charakteriai sodrūs, išbaigti. Gamtos, dvaro, kelionių aprašymai spalvingi, tiesiog vizualūs. Gal todėl šis romanas ne kartą buvo ekranizuotas: 1981 m. sukurtas mini serialas, o 2008 m. režisierius Julian Jarrold susuka meninį filmą. Mačiau. Labai patiko - stilingas ir gražus filmas. Režisierius bei pagrindinius vaidmenis atliekantys aktoriai puikiai perteikė knygos dvasią. Manau, kad visiems, kuriems patinka tarpukario nostalgiška romantika būtina perskaityti knygą ir pasižiūrėti filmą.
Įvertinimas. 5/5