Jørn Lier Horst Uždaryta žiemai

  Viršelis. Jørn Lier Horst Uždaryta žiemai (Vinterstengt) Leidykla Baltos lankos, 2017 m., iš norvegų kalbos vertė Viktorija Gercmanienė, 336 psl.

  Apie knygą. Jūros pakrante nusidriekęs tirštas rūkas apgaubia ištuštėjusius vasaros namelius ir atneša rudenį. Uvė Bakerudas sezoną visada užbaigia paskutines atostogų dienas praleisdamas šeimos vasarnamyje. Jam patinka tyla ir ramybė, kurios niekada ten neranda vasarą. Tačiau savaitgalio planus sugriauna išlaužtos vasarnamio durys ir pavogti brangiausi šeimos daiktai. Tikrindamas, ar kaimynų namelių neištiko toks pat likimas, viename jų Uvė randa kraujo klane gulintį kūną su kauke ant veido.

   Detektyvas Viljamas Vistingas per savo karjerą matė ne vieną žiaurią žmogžudystę, tačiau vasarnamio nusikaltimas atrodo itin ciniškas ir atliktas be skrupulų. Kruopščiai dėliojant chaotišką bylos paveikslą ir daugėjant aukų skaičiui, detektyvo intuicija sako, kad, netikėtai susidūrus dviem pavojingoms nusikaltėlių grupuotėms, jūros pakrantė virto šaltakraujiško mūšio lauku. Tyrimas nuveda Vistingą net iki Vilniaus.

   Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbęs vyriausiuoju inspektoriumi, unikalią patirtį pritaiko kurdamas savo romanų siužetus. Norvegijoje itin populiarios detektyvo Viljamo Vistingo serijos knygos ne kartą užkariavo Europos šalių perkamiausių knygų sąrašus. Rašytojas yra apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Riverton“, „Stiklinio rakto“ ir prestižine „The Martin Beck“ premija, kurią suteikia Švedų detektyvų rašytojų akademija. Šiuo metu pagal Viljamo Vistingo knygų seriją kuriamas serialas.

   Mano nuomonė. Po labai patikusio detektyvo ,,Aklas spėjimas" šis man pasirodė silpnesnis. Gal dėl to, kad daug kalbama apie narkotikų gaujų karus, o mane tai mažiausiai intriguoja detektyvinėje literatūroje. Šioje knygoje įdomiausia buvo Vistingo kelionė į Vilnių ir jo (tiek herojaus, tiek, manau, ir autoriaus) įspūdis apie mano miestą. Nustebau, nes įspūdis gana prastas – daug vargetų, prašančių pinigų ar kitais būdais besistengiančių išvilioti pinigus iš vargšų naivuolių užsieniečių. Suprantu, kad to reikalauja siužetas, bet vis tiek apmaudu, nes, kiek man teko susidurti su miesto svečiais, tai jie regi Vilnių kaip šviesų, įdomų, kultūringą miestą, į kurį norisi sugrįžti.           

   Aplamai, knyga lengvai skaitoma, ,,užkabina" kaip visi skandinaviški detektyvai ir puikiai tinka savaitgalio pramogai.