Viršelis: Maja Lunde Vandens istorija (Blå), leidykla "Tyto alba", Vilnius, 2018 m., iš norvegų kalbos vertė Alvyda Gaivenienė, 332 p.
Apie autorę. Maja Lunde gimusi 1975 m. Osle po mokyklos baigimo išvyko metams laivu „Christian Radich“. 1996 metais įstojo į Oslo universitetą. Baigusi tapo medijų specialiste. Dirbo muziejuje, kino teatro direktore, komunikacijos konsultante. Pradėjo rašyti scenarijus. Nuo 2009 metų nebedirba kitų darbų, tik rašo.
Šiuo metu gyvena Osle su sutuoktiniu ir trimis vaikais.
Yra parašiusi dešimt knygų vaikams, taip pat keletą scenarijų Norvegijos televizijos serialams.
„Bičių istorija“– pirmoji jos knyga suaugusiesiems, iškart pavergusi skaitytojus ir tapusi pasauliniu bestseleriu. ,,Vandens istorija" - tai antroji tetralogijos dalis apie reikalingiausią gyvybei elementą – vandenį.
Šiuo metu gyvena Osle su sutuoktiniu ir trimis vaikais.
Yra parašiusi dešimt knygų vaikams, taip pat keletą scenarijų Norvegijos televizijos serialams.
„Bičių istorija“– pirmoji jos knyga suaugusiesiems, iškart pavergusi skaitytojus ir tapusi pasauliniu bestseleriu. ,,Vandens istorija" - tai antroji tetralogijos dalis apie reikalingiausią gyvybei elementą – vandenį.
Apie knygą. 2017 metai: Signei beveik 70 metų, ji užaugo mažame Vakarų Norvegijos kaimelyje, o dabar yra uždara ir gana šalta moteris. Visą gyvenimą Signė kovojo už Norvegijos ir kitų Šiaurės šalių ledynų išsaugojimą. Tačiau vienai sunku stoti prieš galingą industriją. Vis dėlto Signė ryžtasi didžiuliam iššūkiui – burine jachta ji keliaus per vandenyną iki Prancūzijos krantų. Kodėl Signė tokia vieniša? Kaip ir kodėl ji prarado savo gyvenimo meilę? Koks iš tikrųjų jos kelionės tikslas?
2041 metai: Davidas yra prancūzas ir gyvena sausros bei karų niokojamoje Pietų Europoje, kur visi kovoja dėl kiekvieno gurkšnio vandens ir bėga iš išdžiūvusių vietovių ir degančių namų į šiaurę. Davidas jaučiasi per jaunas būti tėvu, tačiau jam vienam su dukra Lou tenka bėgti iš gimtojo miesto. Jie turi surasti pabėgėlių stovyklą, jie laukti čia atvykstant Davido žmonos Anos su kūdikiu. Pabėgėlių stovykla baugi ir grėsminga – visi iš paskutinių kovoja dėl maisto ir vandens ir yra pasiryžę bet kam, kad tik išgyventų. Davidas ir Lou nepraranda vilties. Jie turi sulaukti Anos. Ir vandens. Ir vieną dieną visiškai sausame sode, toli nuo bet kokio vandens telkinio, jie randa burinį laivą... Signės laivą.
2041 metai: Davidas yra prancūzas ir gyvena sausros bei karų niokojamoje Pietų Europoje, kur visi kovoja dėl kiekvieno gurkšnio vandens ir bėga iš išdžiūvusių vietovių ir degančių namų į šiaurę. Davidas jaučiasi per jaunas būti tėvu, tačiau jam vienam su dukra Lou tenka bėgti iš gimtojo miesto. Jie turi surasti pabėgėlių stovyklą, jie laukti čia atvykstant Davido žmonos Anos su kūdikiu. Pabėgėlių stovykla baugi ir grėsminga – visi iš paskutinių kovoja dėl maisto ir vandens ir yra pasiryžę bet kam, kad tik išgyventų. Davidas ir Lou nepraranda vilties. Jie turi sulaukti Anos. Ir vandens. Ir vieną dieną visiškai sausame sode, toli nuo bet kokio vandens telkinio, jie randa burinį laivą... Signės laivą.
Mano nuomonė. Nusivyliau. Po ,,Bičių istorijos" tikėjausi gerokai daugiau. Na, bent jau tiek, kad bus tolygi. Deja...
Tema tikrai aktuali: globalinis atšilimas, gėlo vandens trūkumas. Visa tai gali mums nutikti netolimoje ateityje, tad tikrai reikia apie tai kalbėti, reikia jau šiandien imtis veiksmų (kiekvienam iš mūsų), kad ateityje planeta Žemė nevirstų dykyne. Vienas tų veiksmų gali būti knyga-distopija, kuri paveiktų skaitytojo emocijas, pasiektų protą, priverstų susimąstyti ir veikti. Deja, ši knyga iškėlė tik temą, bet nepadarė jokio emocinio poveikio (bent jau man). Kažkoks neužbaigtas siužetas, rodos, norima už kažko reikšminga užsikabinti, tačiau niekaip nepavyksta. Ir taip iki pabaigos...Neįtikino, nesujaudino, neliko atmintyje. Yra tik vienas privalumas – lengvai ir greitai skaitosi.
Įvertinimas: 1 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą