Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2019 m. birželio 6 d., ketvirtadienis

Michel Bussi Juodosios lelijos


Viršelis.  Michel Bussi Juodosios lelijos (Nympheas Noirs), leidykla Alma littera, 2017 m., iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė, 367 p.
Apie autorių. Michel Bussi (Mišelis Biusi)  gimė1965 m. balandžio 29 d. Louviers, Prancūzija. Rašyti pradėjo 1990 m., dar dėstytojaudamas Ruano (Rouen) universitete, tačiau populiarumo susilaukė tik 2006 m., išleidęs romaną    Code Lupin.  Šiandien Michelis Bussi savo šalyje yra vienas populiariausių detektyvų autorių. Jo knygos išverstos į dvidešimt dvi kalbas. Rašytojas garsėja meistriškai, iki pat paskutinio puslapio audžiama itin gerai suregzta intriga. 2011 m. pradžioje dienos šviesą išvydę „Juodosios lelijos“ iš karto tapo geriausiai perkamu tų metų prancūzų detektyviniu romanu ir buvo įvertintos net penkiais literatūriniais prizais.  
Apie knygą. Žymaus prancūzų tapytojo impresionisto Klodo Monė dėka turistų traukos centru tapusį Živerni kaimelį sukrėtė žmogžudystė. Vieną rytą upelyje buvo rastas Žeromo Morvalio, pasiturinčio chirurgo okulisto, kūnas. Nusikaltimą tiriančius pareigūnus suglumina nužudytojo švarko kišenėje aptiktas Monė nutapytų vandens lelijų atvirukas su prierašu: „Vienuolika metų. Su gimtadieniu“ ir Lui Aragono eilėraščio eilute.
  Inspektorius Loransas Serenakas stengiasi išnarplioti painią bylą. Jos centrine ašimi tampa trys moterys: vienuolikmetė talentinga tapytoja, patraukli miestelio mokytoja ir sena našlė, kuri viską stebi iš malūno prie upelio. Visos jos turi paslaptį. Ką jos žino apie Žeromo mirtį ir kaip visa tai susiję su paslaptingai dingusiu Klodo Monė paveikslu „Juodosios lelijos“?
  Mano nuomonė. Knyga nutapyta tarsi paveikslas, tarsi Monė peizažas. Siužetas kaip teptuko potėpiai per molbertą – vienas brūkštelėjimas ir siužetas pasisuka kita vaga. Dailininkai impresionistai šiame pasakojime tikrai griežia ne paskutiniu smuiku. 
   Koks žanras? Meilės, pavydo ir žmogžudystės istorija, besitęsianti keletą dešimtmečių. Sužlugdyto talento, supančiotos laisvės istorija. ,,Kaimelyje gyveno trys moterys." – taip prasideda knyga. Visas pasakojimas sukasi apie šias moteris ir tik viena jų užskleis ,,šios istorijos skliaustelius. Ir jūs neliksite nusivylę, neabejokit!" (161 p.) Tikra tiesa, herojė nemelavo, istorija sudėliota taip išmaniai, kad nuobodžiauti nėra kada, o visos pasakojimo gijos susiveja į kamuolį, kaip ir priklauso, tik paskutiniuose puslapiuose. Nesmalsaukite ir neskaitinėkite paskutinių puslapių, paklaidžiokite impresionistiniame rūke, kad finale būtumėte apdovanoti netikėta istorijos atomazga.  
 Įvertinimas: 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki). 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą