Vienas sakinys. ,,Be manęs tu niekas" 129 p.
Viršelis. Caroline Eriksson Dingę (DE FÖRSVUNNA), leidykla Alma Littera, 2017 m., Vilnius, iš švedų kalbos vertė Mantas Karvelis. 232 p.
Apie autorę. Caroline Eriksson gimė 1976 m. , turi socialinės psichologijos magistro laipsnį ir prieš nuspręsdama rašyti daugiau nei dešimt metų dirbo žmogiškųjų išteklių valdymo srityje. Jos pirmieji du romanai remiasi istoriniais-kriminaliniais faktais, o jos debiutas "The Devil Helped Me" 2014 m. buvo nominuotas "Stora Ljudbokspriset" ("Big Audiobook Prize"). Rašytoja šiuo metu su vyru ir vaikais gyvena Stokholme.
Apie knygą. Baigiantis vasarai poilsiaujantys prie slėpiningo Švedijos ežero valtele plaukia į atokią salelę. Saulėtą vasaros vakarą Aleksas ir dukra Smila išlipa į krantą ir apsimetę piratais dingsta saloje. Tuo metu Greta lieka valtyje. Bėga laikas, temsta, bet vyras ir mergaitė negrįžta. Sunerimusi moteris leidžiasi į paieškas, bet paslaptingoje saloje aptinka tik senokai praūžusios puotos pėdsakus. Vyras ir mergaitė tiesiog pradingo.
Sukrėsta Greta patraukia namo. Iš karščiuojančios atminties gelmių baudžiasi ištrūkti juodžiausi jos vaikystės prisiminimai. Trumpas pokalbis telefonu su mama dar labiau išsekina moterį. Ji grįžta į salą ir mėgina tęsti paieškas, tačiau pati suvokia, kad jos pastangos ir noras surasti dingusiuosius tėra iliuzija. Galiausiai nuvyksta į policijos skyrių, bet ten išgirsta, kad policijos duomenų bazėje nėra jokių įrašų nei apie jos vyrą Aleksą, nei apie dukterį Smilą...
Kokie vaikystės košmarai persekioja Gretą ir kas iš tiesų atsitiko Aleksui ir Smilai? Kur yra realybė, o kur – jos pačios išgalvotos istorijos? Atsakymai į šiuos klausimus slypi painiame psichologiniame labirinte.
Mano nuomonė. „Siaubingai geras“ - taip rašoma viršelyje.
Nesutinku, geriausiu atveju, tik neblogas. Skaitant šią knygą vis kirbėjo mintis: kokias nestabilios psichikos herojės pasąmonės mintis aš čia skaitau? Kiek ilgai autorė sugebės išlaikyti mano dėmesį? Tačiau knygos vis nepadėjau į šalį, vis tikėjausi kažkokio protrūkio. Sulaukiau, gal kiek per ilgai užsitęsus įžangai, bet sulaukiau. Antra knygos pusė skaitėsi gerokai įdomiau, kai herojės veiksmai ir mintys susiliejo su kitų knygos personažų veiksmais. Iš gana prasto ,,psichologinio trilerio" žanro perėjus prie ,,buitinio-smurtinio" žanro romanas tapo patrauklesnis, tačiau, visa bėda, kad šis žanras man visiškai nepriimtinas - nesuprantu ir nepateisinu moterų, kurios leidžiasi mušamos ar kitaip išnaudojamos vyrų. Tad galiu drąsiai teigti: ši knyga ne mano skoniui.
Įvertinimas. 3/5
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą