Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2016 m. rugpjūčio 5 d., penktadienis

Peter Høeg Panelės Smilos sniego jausmas



Vienas sakinys. ,,Pasirinkimo laisvė apsunkina gyvenimą. Paprasčiau tam, kuris neturi iš ko rinktis." 321 p.
Žanras. Kriminalinis/fantastinis romanas.
Viršelis. Peter Høeg  Panelės Smilos sniego jausmas (Peter Høeg   Frøken Smillas fornemmelse for sne), leidykla Tyto Alba, 1995 m.,  iš danų kalbos vertė Loreta Laužikaitė, 392 p.
Apie autorių. Peter Høeg  gimė 1957 m. gegužės 17 d. Kopenhagoje. Iki tapdamas rašytoju, jis išbandė save įvairiose profesijose: jūrininko, baleto šokėjo, aktoriaus, alpinisto. 1984 m. baigė Kopenhagos universitetą ir įgijo literatūros magistro laipsnį. savo pirmąją knygą išleido 1988 m., vėliau pasirodė apsakymų rinkinys, o 1992 m. - romaną ,,Panelės Smilos sniego jausmas", pelniusį tarptautinį pripažinimą. Knyga pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą Danijoje. Po metų pasirodė romanas Borderliners, dar po trejų - romanas ,,Moteris ir beždžionė". Tuomet  Peter Høeg pasitraukė iš viešumos iki nieko apie šį autorių nebuvo girdėti visą dešimtmetį, kai 2006 m. jis pasirodė su nauju kontraversiškai vertinamu romanu ,,Tylioji mergaitė", o dar po penketo metų pasaulį išvydo „Dramblių prižiūrėtojų vaikai“. Paskutinis jo romanas pasirodė 2014 m. (Effekten af Susan). Vedęs, turi 3 vaikus.
Apie knygą. Meistriška, intriguojanti romano detektyvinė istorija apipinta keliomis siužeto gijomis. Pagrindinė veikėja Smila – grenlandės ir dano dukra, išdidi, drąsi ir vyriška moteris, gerai pažįsta gamtą, jūrą, sniegą. Šią išskirtiniu intelektu apdovanotą moterį drasko nuo gamtos atitrūkusios civilizacijos prieštaravimai. Policijos versija esą grenlandas berniukas nukritęs nuo stogo Kopenhagoje per nelaimingą atsitiktinumą, Smilai pasirodo abejotina. Ji jaučia sniegą, ir Izajo pėdos ant apsnigto stogo jai sako daugiau nei kitiems. Kopenhagoje pradėjusi tyrimą, Smila išjudina sniego laviną iki pat Grenlandijos. Per visus knygos skyrius vyksta kelionė neslūgstančio mirtino pavojaus akivaizdoje. Romano įtampą švelnina meilės istorija, savito patrauklumo jam teikia Grenlandijos mitologijos intarpai, Arkties gamtos aprašymai.
Mano nuomonė. Stipri, vyriškai suręsta istorija. Sakiniai trumpi, kampuoti. Ryškūs veikėjų charakteriai. Pasakojama pirmuoju - Smilos - asmeniu. Įvykiai dėstomi esamuoju laiku, tačiau kartais, Smilai nuklydus į prisiminimus, pasakojimas ir toliau tęsiamas esamuoju laiku. Tai trikdo. Ne kartą grįžau puslapiu atgal, kad įsitikinčiau, ar gerai supratau.   Knygoje daug sniego, daug ledo, šalčio ir tamsos. Ir visa tai puikiai įpinta į siužetą.  Tačiau, pabaiga pasirodė neišbaigta, atitrūkusi nuo knygos stilistikos. Visus beveik 400 puslapių autorius Smilos pagalba skaitytoją veda prie kažko paslaptingo, kažko nežinomo, kažko mistiško. Deja, tas energiją spinduliuojantis meteoritas nepateisina lūkesčių (bent jau mano) ir kažkiek gadina gerą knygos įspūdį.
Įvertinimas. 4/5
Ekranizacija. 1997 m. danų režisierius  Bille August ("Pelia užkariautojas", “Geri ketinimai”, ,,Basterio pasaulis” , “Dvasių namai”, ,,Vargdieniai",  “Jeruzalė”) pastatė filmą pagal Peter Høeg knygą. Vaidina: Julia Ormond, Gabriel Byrne, Richard Harris, Vanessa Redgrave, Robert Loggia ir kt.

2016 m. rugpjūčio 4 d., ketvirtadienis

Harper Li Nežudyk strazdo giesmininko



Vienas sakinys. ,,Vienintelis dalykas, kuris nepriklauso nuo daugumos, yra žmogaus sąžinė." 126 p.
Viršelis. Harper Li ,,Nežudyk strazdo giesmininko" (Harper Lee To Kill a Mockingbird"), leidykla Vaga, 1962 m., iš anglų kalbos vertė Silvija Lomsargytė-Pukienė, 327 p.
Apie autorę. Rašytoja Nelle Harper Lee gimė 1926 m. pietinėje Amerikos valstijoje Alabamoje, Monrevilyje, teisininko, kurį laiką dirbusio vietos laikraštyje, šeimoje. Jos motina didelę savo gyvenimo dalį kentėjo nuo psichikos ligos, kaip manoma, maniakinės depresijos, todėl retai kada išeidavusi iš namų. Dar vaikystėje Harper artimai susidraugavo su būsimuoju rašytoju Trumanu Capote. Vaikus suartino tuo metu jų namuose vyravę sunkumai. Harper ilgą laiką buvo šio jautraus berniuko užtarėja, o jų ilgametė draugystė tęsėsi visą likusį gyvenimą. Spėjama, kad knygos personažas Dilas buvo įkvėptas Trumano. 
    Mokykloje būsimoji rašytoja susidomėjo anglų literatūra. 1944 m. įstojo į Huntingdono koledžą, kur jau tuomet išsiskyrė iš kitų studenčių tuo, kad ne itin kreipė dėmesį į drabužius ir išvaizdą, kur kas labiau domėdamasi rašymu. Įstojusi į Alabamos universitetą, Harper ir toliau buvo individualistė ir atsiskyrėlė. Studijuodama ji pradėjo rašyti straipsnius humoristiniam „Rammer Jammer“ žurnalui, vėliau tapo jo redaktore. Vis dėlto dėl pasirinktų teisės studijų turėjo palikti šio leidinio redaktoriaus postą. Po pirmų studijų metų Harper netikėtai nusprendė, kad ne teisė, o rašymas yra jos tikrasis pašaukimas. Ji metams išvyko į Oksfordo universitetą kaip mainų studentė, o vos grįžusi metė teisės studijas ir persikėlė į Niujorką siekti savo svajonės tapti rašytoja. Tam, kad pragyventų, kurį laiką dirbo bilietų pardavėja „Eastern Airlines“ ir „British Overseas Air“ bendrovėje. Ten rašytoja vėl susitiko su savo vaikystės draugu Trumanu, taip pat susidraugavo su kompozitoriumi Michaelu Martinu Brownu ir jo žmona. 1956 m. ši pora Harper padovanojo įspūdingą Kalėdų dovaną – metus truksiantį jos išlaikymą tam, kad ji galėtų visiškai atsidėti rašymui. Harper metė darbą ir 1959 m. pabaigė rašyti savo kultinį romaną „Nežudyk strazdo giesmininko“. Praėjus vos metams po išleidimo, knyga laimėjo prestižinį Pulitzerio apdovanojimą.
    Vėlesniais metais Harper pasitraukė iš visuomeninio gyvenimo. Rašytoja ir toliau gyveno Niujorke ir Monrevilyje, aktyviai dalyvavo bažnytinėje ir bendruomeninėje veikloje ir vengė interviu apie vis dar visame pasaulyje populiarią vienintelę ją išgarsinusią knygą. Ir tik 2006 metais H. Lee pirmą kartą po 40 metų nutraukė tylą – televizijos laidų vedėjos Oprah Winfrey žurnale paskelbė skiltį, kurioje papasakojo vaikystės prisiminimus, susijusius su skaitymu. 
   2015 metais buvo išleistas H. Lee romanas „Go Set a Watchman“ („Eik ir pastatyk sargybinį“, lietuvių kalba išleista 2016 m.) parašytas anksčiau už „Nežudyk strazdo giesmininko“, bet neišleistas. Tačiau kritikai jį įvertino kaip romano „Nežudyk strazdo giesmininko“ pirmąjį variantą, juodraštį, kurį leidykla „Harper Books“ išleido komerciniais tikslais. Rašytoja mirė 2016 m. vasario 19 d. Jai buvo 89 metai.
(informacija iš: http://kultura.lrytas.lt/literatura/mire-nezudyk-strazdo-giesmininko-autore-nelle-harper-lee.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy)
Apie knygą. Garbingo gyvenimo kukli pamoka – taip keliais žodžiais būtų galima apibūdinti šią knygą. Ir dar: nemanykite, kad tik vaikai turi mokytis iš suaugusiųjų – kai ko ir suaugę gali pasimokyti iš vaikų. Romanas nagrinėja rasinės nelygybės temą dešimtmetės mergaitės akimis. Knygoje šiltai ir su humoru kalbama apie miestelį sudrebinusį įvykį – išprievartavimo bylą, kurios tyrimo metu autorė atskleidžia visuotinai aktualius bendruomenės skaudulius, susijusius su juodaodžių diskriminacija, gėrio ir blogio kova bei skirtingoms lytims priskiriamais vaidmenimis. Romane akcentuojamos žmogiškosios vertybės, tokios kaip tiesa ir sąžiningumas, yra aktualios ir šių dienų žmogui.
Mano nuomonė. Puiki knyga. Verta skaityti ne kartą. Kiekviename gyvenimo tarpsnyje iš jos pasisemi vis kitos išminties. Pamenu, skaitydama ją jaunystėje, daugiau dėmesio skyriau siužetui, mažos mergaitės emocijoms, jos pirmiems prisilietimams prie gyvenimo realybės. Dabar mano dėmesys krypo į moralinius, etinius dalykus, į dabarties įvykių analizę per knygos, parašytos beveik prieš 60 metų, tekstą: "Jeigu žmonės visi vienodi, tai kodėl negali gražiai gyventi vieni su kitais? Jeigu jie visi panašūs, kodėl taip neriasi iš kailio, kad tik ką blogo vieni kitiems padarytų?" Ar pasaulis nors kiek pasikeitė per pusę amžiaus? Vargu. Teisingumas ir tiesa vis dar yra siekiamybė.
   Beja, profesionalus S. Lomsargytės-Pukienės vertimas, atlaikęs 50 metų kalbos kaitos išbandymą, ir toliau teikia malonumą skaitant  šį kūrinį.
Įvertinimas. 5/5
Ekranizacija. 1962 m. ekranuose pasirodė režsieriaus Robert Mulligan filmas romano „Nežudyk strazdo giesmininko“ motyvais. Vaidina: Gregory Peck, Mary Badham, Philip Alford, Robert Duvall, John Megna, Brock Peters, Frank Overton, Rosemary Murphy, Ruth White ir kt.
        „Jei ekranizacijos kokybė gali būti išmatuota rašytojo sumanymo perteikimo lygiu, tai šį darbą galima laikyti klasikiniu tokios ekranizacijos pavyzdžiu“, – apie filmą sakė H. Lee.

2016 m. rugpjūčio 2 d., antradienis

Obuolių pyragas su aguonomis ir riešutais


   Vidurvasaris. Saulė, ežerai ir upės, miškuose mėlynuojančios uogos o sodybose jau nokstantys ankstyvieji obuoliai. Tokie gražūs. Tiesiog viliote vilioja ,,atidaryti" obuolinių pyragų sezoną. Štai pirmasis ,,viliotinio" rezultatas - obuolių pyragas su aguonomis ir riešutais. Labai skanus ir lengvas. Būtina išsikepti ir pasilepinti. Labai tinka prie rytinės kavos.
   Receptas šiek tiek nužiūrėtas iš sonatinos-receptai.blogspot.com 

Reikės:
4 kiaušinių;
150 g cukraus;
100 g lazdyno riešutų (smulkiai sukapotų);
4-5 v. š . išlydyto sviesto;
100 g miltų;
4-5 nuluptų obuolių;
100 g aguonų.

Gaminam:
   Mediniu šaukštu iki purumo ištriname cukrų ir kiaušinių trynius. Įmaišome kapotus riešutus, išlydytą sviestą ir miltus. 
   Sudedame kubeliais supjaustytus obuolius bei aguonas. Išmaišome.
   Kiaušinių baltymus išplakame iki standžių putų ir atsargiai įmaišome į tešlą.
    Nedidelę kepimo skardą (30x40) ištepame riebalais ir sukrečiame tešlą. Kepame 200 °C apie 1 val.
     Skanaus!