Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2016 m. balandžio 10 d., sekmadienis

Konkordija Antarova Du gyvenimai





Vienas sakinys. ,,Mintis-kūryba - tai vienintelė žmonių laimė. Kas įneša kūrybą į savo kasdienybę, tas padeda gyventi visiems žmonėms."
Žanras. Ezoterinė literatūra.
Viršelis. Konkordaija Antarova ,,Du gyvenimai", leidykla ,,Obuolys", 2015 m., iš rusų kalbos vertė Laimutė Marija Žukauskienė, 1344 p
Apie autorę. Konkordija Antarova gimė 1886 m. Varšuvoje. Būdama vienuolikos metų neteko tėvo, o sulaukusi keturiolikos metų - ir motinos. Nepaisant užklupusių sunkumų ji baigė vidurinę mokyklą. Lengvo gyvenimo nepatyrusi Konkordija Antarova nuo mažumės kovojo už savo gyvenimą, bet niekuomet nepristigo tikėjimo ir optimizmo. Po mokyklos jaunoji Konkordija buvo nusprendusi stoti į vienuolyną, kur giedodama bažnytiniame chore galėtų puoselėti savo įgimtą dovaną dainuoti. Tačiau likimas ją atvedė pas Joną iš Kronštato, kuris įtikino merginą, kad jai lemta savo talentu tarnauti pasauliui.
  Konkordiją Antarovą palaikiusios mokyklos draugės surinko pinigų, kad ši galėtų išvažiuoti į Peterburgą studijuoti. Visą tą laiką autorė turėjo sunkiai dirbti, kad galėtų sau leisti mokytis. Tuomet Konkordiją nuolat nuo alkio ir nuovargio kankindavo nuomaris, ji dažnai atsidurdavo ligoninėje. Taip rašytoja įgavo ir bronchinę astmą, persekiojusią ją visą likusį gyvenimą.
   Kaip ten bebūtų, studijuodama konservatorijoje Konkordija Antarova mokėsi pas žymųjį Konstantiną Stanislavskį, kuris neabejotinai padėjo jai tapti puikia operos dainininke. Baigusi mokslus Konkordija dirbo teatre, o atėjus karui apsigyveno Maskvoje ir ėmėsi rašyti feosofinį romaną ,,Du gyvenimai".
   Mirė 1959 m., palaidota Maskvos Novodevičjes kapinėse.
Apie knygą.Nepaprasto likimo rusų rašytojos Konkordijos Antarovos  įspūdingos apimties romanas „Du gyvenimai“ – knyga, kuri dešimtmečius buvo slapta perrašinėjama ir dalijama iš rankų į rankas kaip didžiausias turtas. 
Tai knyga, kuri gydo sielą, pabudina iš dvasios letargo ir atgaivina kūną. 
Pasakojama, jog pokario metais kai kurie iškilūs Rusijos medikai savo pacientams šią knygą skirdavo kaip papildomą gydymo terapijos priemonę. Iš tiesų, ją perskaitęs tiesiog negali ir neturi teisės gyventi taip pat. 
Praėjus daugiau nei pusšimčiui metų nuo sukūrimo, „Du gyvenimai“ šiandien skamba netgi aktualiau nei tada: kai sunku rasti Kelią, ji gali tapti Vedliu. 
Kelionės ir papročiai, nuostabūs žmonės, dvasinis vystymasis, gėrisir blogis, erdvė ir laikas, gyvenimas ir mirtis, muzikos ir žodžio magija – visa tai įtraukia į užburiantį pasakojimą, perteikiamą Liovuškos, grafo T., lūpomis. Per rekordiškai trumpą laiką gimusio ir pradžioje tik artimiausiems žmonėms, o ne spaudai skirto kūrinio atsiradimas liks paslaptis.
Dalis pasekėjų net daro prielaidą, jog Konkordija buvusi tik mediumė tobulėti nesiliovusiai, amžinai grožio siekusiai didžiojo rusų rašytojo Levo Tolstojaus sielai. Iš tiesų, „Du gyvenimai“ galėtų būti jo palikimas, nes pats yra sakęs: „Kas regi gyvenimą tobulėjime, negali tikėti tuo, kad tobulėjimas nutrūksta su mirtimi. Tai, kas tobulėja, tik keičia formą.“

Mano nuomonė. Knygą gavau dovanų gimtadienio proga. Apsidžiaugiau, oho, kokia stora, bus ką skaityti :) Savo įsipareigojimą ją perskaityti ėmiausi vykdyti nedelsiant. Deja, įveikus 300 puslapių, supratau, kad toliau skaityti visiškai nebenoriu. Tai ne mano literatūra. Jei ši knyga priskiriama ezoterinei literatūrai, tai su ezoterika man nepakeliui.
    Siužetas - pasakų pasaka, pagrindinis herojus ne pagal metus naivus ir nuolat ašarojantis jaunuolis,  kiti veikėjai - ,,dvasingi" jo draugai, kurie, kas kartą, norėdami pakelti nuotaiką griebiasi kažkokių piliulių. Yra ir ,,blogiečiai", kurie užburia įvairius daiktus, kad ,,geriečiai" galėtų parodyti savo valią juos atburdami. Beveik ,,Tūkstančio ir vienos nakties" pasakos, tik labiau ,,nusaldintos". Stebiuosi, kokiu būdu tokia knyga gali pakeisti gyvenimą, kaip teigiama anotacijoje. 
   Tai gi, su visa pagarba Liovuškai (tai pagrindinis herojus, kurio prototipas yra didis rusų rašytojas grafas Levas Tolstojus) ir Konkordijai Antarovai (operos dainininkei ir pedagogei) dedu knygą į lentyną ir einu ieškoti man priimtinesnės literatūros.
Įvertinimas. Vertinti nedrįstu - nebaigiau skaityti, o, be to, ezoterinė literatūra ne man...