Vienas sakinys. ,,Arnau buvo šešiasdešimt treji, jis buvo pavargęs ir atsirėmė į sūnų.
Bernatas švelniai spustelėjo tėvo ranką, ir šis, liepęs sūnui pasilenkti, sušnabždėjo jam į ausį, rodydamas į didįjį altorių.
-Ar matai, kaip ji šypsosi, sūnau? - paklausė"
Žanras. Istorinis romanas.
Viršelis. Ildefonso Falcones ,,Jūros katedra" (Ildefonso de Sierra ,,La Catedral del Mar"), leidykla Alma littera, 2008 m., iš ispanų kalbos vertė Aira Nekrašaitė, 614 puslapių.
Apie autorių. Ildefonso Falcone de Sierra gimė 1958 m. Šiuo metu su žmona ir keturiais vaikais gyvena Barselonoje, užsiima teisininko praktika ir rašymu. Knygą ,,,La Catedral del Mar" (,Jūros katedra") parašė 2006 m., remdamasis Petro III kronikomis. Knyga tapo pasauliniu bestseleriu, ji išleista daugiau nei 40 pasaulio šalių. 2009 m. išleido romaną ,,La mano de Fatima". Naujausias šio autoriaus kūrinys, pasirodęs 2013 m., yra romanas ,,La Reina Descalza".
Siužetas. XIV amžiaus Ispanija. Barselonos miestas išgyvena didžiausio klestėjimo laikus, ir krantinėje įsikūrę neturtingiausi miesto gyventojai nusprendžia už savo pinigus ir savo jėgomis pastatyti didžiausią pasaulyje šventovę Švč. Mergelei Marijai – Jūros katedrą. Po vestuvių tragiškai pasisukus gyvenimui, į Barseloną su mažyčiu sūneliu pabėga ir valstietis Bernatas Estanjolis. Jis trokšta atsikratyti ponų jungo ir tapti laisvu žmogumi. Bet ir čia jųdviejų laukia nelengvi išbandymai. Netrukus Bernato sūnus Arnau tampa našlaičiu ir duonai užsidirba nešiodamas akmenis Jūros katedros statybai. Arnau darbui atiduoda visą savo laiką ir jėgas, tačiau vieną dieną į jo šeimininkų namus atsikelia šeima su dviem gražiomis mergaitėmis, ir jauname kūne pabunda aistros...
Romano įvykiai veja vienas kitą gniauždami kvapą, skaitytojo, kaip ir knygos veikėjų, laukia daug netikėtumų.
„Jūros katedroje“ pasakojama apie meilę ir išdavystę, ištikimybę ir kerštą, karą, inkviziciją ir marą pasaulyje, kuriame viešpatauja religinis nepakantumas ir nepasotinamas turto troškimas. Ši knyga yra ne tik dėmesį prikaustantis pasakojimas, bet ir nuostabus istorinis romanas.
Mano nuomonė. Puiki knyga istorinių romanų-kronikų mėgėjams. Ganėtinai smulkiai aprašomi to meto (XIV a.) Katalonijoje vykę susirėmimai tarp karalių dėl žemių, dėl ambicijų ir įtakos. Daug dėmesio skiriama inkvizicijos veiklai, krikščionybės įtvirtinimui bet kokiomis priemonėmis. Knygoje daugybė šiurpokų to laikmečio gyvenimo detalių, daug kančios. Atrodo, kad tais juodais inkvizicijos ir diduomenės besaikio savivaliavimo laikais mažam žmogeliui nebuvo jokios galimybės iškelti galvą. Tačiau autorius, nors ir pabrėždamas to laikmečio žiaurumus, knygos herojams suteikia jėgų, ryžto ir ištvermės įgyvendinti savo siekius, nepalūžti ir pastatyti savo bažnyčią, savo meilės ir vilties katedrą. Įdomus daugiaplanis romanas, apimantis daugiau nei 60 metų laikotarpį. Skaityti įdomu su tam tikromis išlygomis. Mano galva per daug dėmesio skiriama mūšiams bei jų strategijai, tačiau labai sudomino bastaišų gyvenimo aprašymai, moterų gyvenimas to meto visuomenėje, kurios tiesiog buvo prilyginamos daiktams, Barselonos žydų kvartalo sunaikinimo istorija. Manau, vertinant autoriaus pastangas į vieną romaną sukrauti tiek istorinių faktų, kad galima būtų parašyti kelias knygas, kiekvienas skaitytojas suras tas sritis, kurios jam bus įdomios ir sužadins jo žingeidumą bei norą bent kartą aplankyti Barseloną. Man tas noras užgimė iš naujo :)
Įvertinimas. 5/5
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą